Skulptorius.
Gimė 1942 04 27 Kaune.
Apie 1947 m. kartu su šeima persikėlė gyventi į Karalių kaimą (Panevėžio r.). 1959 m. baigė Vadoklių vidurinę mokyklą, 1959–1964 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. 1964–1970 m. studijavo Lietuvos dailės institute.
1969–1974 dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, 1989–2007 m. – Vilniaus dailės akademijoje, 1989–1991 m. – Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanas, 1991–1995 m. – akademijos prorektorius studijoms, 1996–2002 m. – Skulptūros katedros vedėjas.
Docentas (1989). Profesorius (1994).
Nuo 1970 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Estijoje, Lenkijoje). Kuria dekoratyvines skulptūras: „Rytas“ Vilniuje (1975), „Skrydis“ Druskininkuose (1977), „Polėkis“ Juknaičiuose (1985), fontanas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje (1987), Suolas Schwarzenau (Austrija, 1993), „Legenda / Geležinis vilkas“ Vilniuje (1995), paminklus: memorialas bolševikų aukoms atminti Tuskulėnų rimties parke Vilniuje („Kančių vainikas“ ir „Kario vartai“, 2004), Vyčio apygardos partizanams Vadokliuose (2006), smulkiąją plastiką: „Pantomima“, „Autoportretas“ (abu 1974), „Vaisius“ (1975), „Šaukštas“ (1977), „Nueinanti“ (1979). Sukūrė 50 Lt kolekcinių monetų (V. Kudirkos 100‑osioms mirties metinėms, 1999, K. Semenavičiaus veikalo Didysis artilerijos menas išleidimo 350‑osioms metinėms ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10‑mečiui, abi 2000).
Nuo 2005 m. gyvena Vadokliuose. 2008 m. sukūrė Vadoklių miestelio heraldiką – vėliavą ir herbą.
Kūryboje naudoja raudonmedį, ąžuolą, bronzą, varį, vienas pirmųjų lietuvių skulptūroje ėmė taikyti polichromiją ir skirtingų medžiagų derinius. Kūriniams būdinga metaforiškumas, transformuoti ir savitai įprasminti natūros vaizdai, raiški kompozicija.
G. Karaliaus kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1975). Dailininkų grupės „24“ narys (1994–2000). Šaulių sąjungos narys.
Apie skulptorių sukurtas dokumentinis filmas „Skulptorius Gediminas Karalius“ (rež. J. Matonis ir V. Domaševičius, 2006). Jo darbai „Rytas“, „Skrydis” įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Įvertinimas
Lietuvos nacionalinė premija (1991).
Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000).
Panevėžio rajono Garbės pilietis (2019).
G. Karalius apie Karalių kaimą:
Tai – šeimos tradicija ilgam nesitraukti iš savo krašto. Aš kapinėse žinau visus savo giminaičių kapus, ten palaidotus nuo Valakų reformos. Tėvai irgi iš Karalių kaimo, tad ir jie grįžo čia iš Kauno. 2000-aisiais aš taip čia pat grįžau po savo visų gyvenimo klaidžiojimų. (Tėvynė. 2022, bal. 29, p. 1, 12)
Nuotraukoje Gediminas Karalius Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo iškilmėse. 2020. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotrauka. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde /pagerbtas-rajono-garbes-pilietis/
Svarbesnė literatūra apie G. Karalių
- Gediminas Karalius. Iliustr. // Laisvės paženklinti. Vilnius : [R. Dichavičius], 2016, t. 3, p. 178–183.
- Karalius Gediminas // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2016, t. 4, p. 334–335.
- Karalius, Gediminas. Tylusis modernistas tebekuria savo vaizduotės namus : [pokalbis] / kalbėjosi Irena Vida Bielskytė. Iliustr. // Senvagė. 2015, nr. 2, p. 30–35.
- Karalius Gediminas. Iliustr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 556–557.
- Karalius, Gediminas. Skulptorius tėviškėnus moko istorijos : [pokalbis] / kalbėjosi Jaunius Pocius. Iliustr. // Respublika. 2020, vas. 1/7 (nr. 5), p. 11.
- Karalius, Gediminas. Meilė tėvynei prasideda nuo gimtinės : [pokalbis] / kalbėjosi Bronius Vertelka. Iliustr. // XXI amžius. 2013, gruod. 27, p. 7.
- Paškauskaitė, Ingrida. Gediminas Karalius: „Didžiausia vertybė – galimybė rinktis savo būvį“. Iliustr. // Tėvynė. 2015, vas. 28, p. 6.