Teatro ir kino aktorius. 

Gimė 1957 11 22 Panevėžyje.

Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. 1973–1976 m. lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1987 m. baigė Lietuvos konservatoriją.

Nuo 1973 m. vaidina Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre (iki 1995 m. – Panevėžio dramos teatras). 2004–2008 m. dėstė aktorinį meistriškumą Šiaulių universitete.

Teatre sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų; svarbesni: Mocartas (P. Šeferio „Amadeus“, 1983), Jozefas K. („Procesas“, 1990, pagal F. Kafką), Ivanovas (A. Čechovo „Ivanovas“, 1995), Anupras („Senojo gluosnio pasakojimai“, 1997, pagal V. Dautartą), Kunigaikštis (A. Cagareli „Chanuma“, 2000), Edgaras (F. Diurenmato „Vaidiname Strindbergą“, 2001), Henris (T. Stopardo „The real thing / Tikras dalykas“, 2001), Satinas (M. Gorkio „Dugne“, 2004), Grafas Almaviva (P.-A. de Bomaršė „Figaro vedybos“, 2007, už šį vaidmenį pelnė „Auksinį scenos kryžių“), Albertas Stiljanis (E. De Filipo „Mano šeima“, 2008), Pozdnyčevas („Kreicerio sonata“, 2009, pagal L. Tolstojų), Prof. Arnoldas Rubekas (H. Ibsenas „Kai mes numirę nubusim“, 2010), Fridrichas (E. Kauzaitės „Švytinčių burbulų partija“), Ževakinas (N. Gogolio „Vedybos“, abu 2011). Sukūrė vaidmenų kino filmuose: „Šešiolikmečiai“, 1987, Mokytojas („Neatmenu tavo veido“, 1988), Vladas („Kiemas“, 1999), Žvejys („Vienui vieni“, 2003) ir kt. Vaidina televizijos serialuose.

Pastatė spektaklių: K. Rapoporto „Toliau – tyla“ (2000), M. Zalitės „Margarita“ (2005), Tilės Vakarės „Naktis „Rojuje“ (2006), J. Puarė „Beprotiškas savaitgalis“ (2008). Sukūrė filmą  „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ (2015).

 

Įvertinimas
LSSR nusipelnęs artistas (1987).
„Auksinis scenos kryžius“ (2008).
Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012).
Vilniaus miesto savivaldybės Laimono Noreikos premija geriausiam „Poezijos pavasario“ skaitovui (2012).

 

Nuotraukoje Albinas Kėleris. G. Beržinsko nuotrauka. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/videointerviu-a-keleris-teatras-man-buvo-paslaptis-ir-liko-paslaptis.d?id=70568638

---

Svarbesnė literatūra apie A. Kėlerį

1. Januševičienė, Virginija. Kai teatras yra viskas : [apie A. Kėlerį]. Iliustr. // Senvagė. 2015, nr. 1, p. 65–68.
2. Kėleris, Albinas. Kai trečias kartas nemeluoja… : [pokalbis] / kalbėjosi Jūratė Urbšienė. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2008, bal. 18, p. 6.
3. Keleris Albinas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2006, [t.] 9, p. 706.
4. Kėleris, Albinas. A. Kėleris: „Tik mokinys gali pasakyti, kas buvo jo mokytojas“ : [pokalbis] / kalbėjosi Raimonda Mikučionytė. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2013, saus. 4, p. 6.
5. Keleris Albinas. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 762.
6. Keleris, Albinas. Turiu būti ir akrobatas, ir filosofas : [pokalbis] / kalbėjosi Rūta Šetikaitė. Portr. // Atgimimas. 2012, vas. 24/kovo 1, p. 14.