Dailininkas stiklo menininkas, dizaineris.

Gimė 1961 03 14 Panevėžyje.

1979 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą, 1985 m. – Lietuvos dailės institutą, įgijo stiklo dailininko specialybę.

1985–2000 m. dirbo bendrovėje „Panevėžio stiklas“, nuo 1993 m. – meninio stiklo dizaineris. Nuo 2000 m. vadovauja paties įkurtai meninio stiklo studijai „Glasremis“ Panevėžyje.

Nuo 1985 m. dalyvauja parodose, kūrybiniuose simpoziumuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, JAV, Čekijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Korėjoje, Liuksemburge, Bulgarijoje, Belgijoje, Japonijoje, Norvegijoje. Surengė individualias parodas Vilniuje (1993), Haapsalu (Estija) (2005), Sietle (JAV) (2006), Maskvoje (Rusija) (2006, 2009), Rygoje (Latvija) (2007), Riihimäki (Suomija), Panevėžyje (abi 2011). Sukūrė stiklo skulptūrų: „Smėlio laikrodis“ (1985), „Singapūro žuvis“ (1993), „Kriauklė“ (1995), „Burės“ (2004), „Į saulę“ (2005), „Siena“ (2006), „Pavasario melancholija“ (2010), „Mėlynoji burė“, „Nakties savininkas“ (abi 2011), dekoratyvinių interjero akcentų, suvenyrų, prizų, vardinių verslo dovanų. Kūriniuose taiko naujas technologijas, stiklą derina su medžiu, akmeniu, metalu (šios technologijos vienas pradininkų Lietuvoje); kompozicijos dažnai abstrakčios, šviesių su tamsiais akcentais spalvų.

Inicijavo ir dalyvavo organizuojant Tarptautinius stiklo meno simpoziumus „GlassJazz 2014“, „GlassJazz 2016“, „GlassJazz 2018“.

Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1992), Rusijos Menų akademijos garbės narys (nuo 2013), Ukrainos Menų akademijos tikrasis užsienio narys akademikas (nuo 2014), dalyvauja Lietuvos dizainerių sąjungos veikloje.

Menininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Budapešto meno muziejus (Vengrija), Frauenau stiklo muziejus (Vokietija), Lvovo meno muziejus, Lvovo stiklo muziejus (Ukraina), Evald Okas muziejus (Haapsalu, Estija), Rusijos dekoratyvinio taikomojo ir liaudies meno muziejus (Maskva), K. A. Savitskio galerijos Penzos filialas Stiklo ir krištolo muziejus (Nikolskas, Rusija), Rygos stiklo muziejus (Latvija), Suomijos stiklo muziejus (Riihimäki), Kuskovo rūmai (Maskva, Rusija), Ningbo stiklo muziejus (Ningbo, Kinija).

Įvertinimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas – Profesijos riterio ženklas (2006).
Ukrainos Nacionalinės meno akademijos sidabro medalis (2010).
Metų panevėžietis menų srityje (2011).
Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinis ženkliukas (2014).

Nuotraukoje Remigijus Kriukas. Prieiga internete: https://www.15min.lt/tema/remigijus-kriukas-7703

---

Svarbesnė literatūra apie R. Kriuką

1. Breivienė, Ingrida. Pasiryžęs pavojingai meilei – grasinančiai tuoj pat pažirti šukėmis. Iliustr. // Tėvynė. 2011, lapkr. 5, priedas „Tėviškės aruodai“, p. 1–2.
2. Briedytė, Justė. Pakeliui į stiklo pažinimą. Iliustr. // Sekundė. 2009, spal. 2, p. 10, 12.
3. Dževeckytė, Rasa. Iš trapaus stiklo sukūrė stabilų verslą. Iliustr. // Verslo žinios. 2016, bal. 26, p. 12.
4. Gudjurgienė, Gerda. Stiklo menininkas. Iliustr. // Draugas. 2011, lapkr. 12, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 4, 8.
5. Kriukas Remigijus. Iliustr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 632–633.
6. Kriukas Remigijus. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. p. 794.
7. Kriukas Remigijus. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2007, [t.] 11, p. 86–87.
8. Kriukas, Remigijus. Dialogas iš dviejų monologų apie stiklą : [pokalbis]. Iliustr. // Bernardinai.lt [Elektroninis išteklius]. 2017, rugs. 11.
9. Kriukas, Remigijus. Remis : [stiklo menininko Remigijaus Kriuko autorinių darbų albumas / sudarytoja Indrė Stulgaitė-Kriukienė]. Vilnius : Pro omnia, 2011. 151, [1] p. : iliustr.
10. Simanaitienė, Raimonda. Meninio stiklo studija. Panevėžys. Iliustr.. Santr. angl. // Archiforma. 2007, nr. 4, p. 106–109.