Dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas.
Gimė 1852 02 02 Birželiuose (Panevėžio r.) – mirė 1916 08 28 Vilniuje.
Mokėsi slaptoje lenkiškoje pradinėje mokykloje, 1864–1870 m. – Šiaulių gimnazijoje. 1871 m. baigė Rygos telegrafistų mokyklą. Kaip laisvas klausytojas studijavo teisę Maskvos universitete, išlaikė egzaminus privataus advokato teisėms gauti.
Dirbo Maskvos telegrafe, nuo 1876–1878 m. tarnavo kariuomenėje, dalyvavo rusų-turkų kare, vėliau dirbo Kryme. 1884 m. apsigyveno Joniškėlyje, vėliau Linkavičių dvare (Pakruojo r.), buvo šio ir kitų dvarininkų Karpių dvarų tvarkytojas. 1895 m. apsigyveno Maskvoje, dirbo inspektoriumi ligoninėje, savarankiškai studijavo teatro meną. Įsitraukė į lietuvišką veiklą, platino lietuviškus raštus, užmezgė glaudžius ryšius su žymiais lietuvių veikėjais J. Basanavičiumi, J. Jablonskiu, kun. J. Tumu-Vaižgantu, P. Vileišiu ir kitais. Už dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime buvo persekiojamas – 1900 m. kalintas Liepojos (Latvija) kalėjime, 1902 m. ištremtas į Smolenską (Rusija). 1904–1908 m. dirbo „Vilniaus žinių“ administratoriumi. 1909–1915 m. gyveno Šiauliuose, dirbo draudimo įstaigose. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė jo gyvenamasis namas, visi rankraščiai, teatrinis archyvas ir jo saugotas „Varpo“ draugijos archyvas. Netekęs darbo Šiauliuose kuriam laikui išsikėlė į Rygą, kur ėjo administratoriaus pareigas „Rygos garso“ savaitraštyje, o 1915 m. grįžo į Vilnių.
Dalyvavo įvairių lietuviškų draugijų veikloje. Vilniaus lietuvių šelpimosi draugovės vienas steigėjų (1904). Vilniaus lietuvių vaidintojų mėgėjų kuopos dalyvis. 1905 m. įsteigė meno draugiją „Vilniaus kanklės“, jai vadovavo. Suaktyvino jau veikusių kultūrinių draugijų – „Dainos“ Kaune ir „Varpo“ Šiauliuose, darbą, buvo „Varpo“ valdybos narys. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Nuo 1915 m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinis meniniams vakarams rengti. Buvo pirmuoju Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininku.
Įsitraukęs į lietuvišką veiklą, bendradarbiavo lietuvių draudžiamoje spaudoje – rašė į „Varpą“, „Ūkininką“, vėliau į „Vilniaus žinias“, „Viltį“. Lietuvių kultūrai ypatingai pasižymėjo kaip dramaturgas, teatro kritikas, režisierius. Pastatė M. Šikšnio „Pilėnų kunigaikštį“ (1906), J. Slovackio „Mindaugą“ (1908), H. Heijermanso „Du kelius“ (1913) ir kt. Vien su Šiaulių dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių, gyvendamas Kaune varpininkams padėjo pastatyti apie 10 spektaklių.
Buvo vienas pirmųjų autorių, teatro klausimais rašiusių straipsnius, spektaklių recenzijas, vaidinimų apžvalgas. Paskelbė didaktinio pobūdžio prozos, tačiau reikšmingiausia kūrybos dalis – dramaturgija. Pagal šiek tiek pakeistą S. Valiūno baladės „Biruta“ siužetą sukūrė melodramą „Birutė“ (pastatyta ir išleista 1906). Pagal jos tekstą kompozitorius M. Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą. Svarbiausias kūrinys – drama „Blinda, svieto lygintojas“ (pastatyta 1907, išleista 1908). Ši drama ir vienos pirmųjų lietuviškų komedijų „Pagavo!“, „Jurgis durnelis“, vaikų komedijėlė „Tarnaitė pamokė“ (visos pastatytos ir išleistos 1908), monologas „Blaivininkų pirmininkas (išleista 1913) to meto mėgėjų teatruose sudarė svarbiausią repertuaro dalį. Paliko dramos kūrinių rankraščių, iš kurių išliko komedija „Garsusis advokatas“ (pastatyta 1908).
G. Landsbergis-Žemkalnis užima reikšmingą vietą Lietuvos teatro istorijoje kaip kultūros draugijų organizatorius, teatro teoretikas, kritikas, aktorius, režisierius, dramaturgas, padėjęs pagrindus profesionaliam lietuvių teatrui.
Atmintis
1972 m. minint 120-ąsias G. Landsbergio-Žemkalnio gimimo metines, Vilniuje, prie namo Tilto g. 23, kuriame jis gyveno 1905–1906 m., atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. K. Patamsis). 1972 m. „Vagos“ leidykla išleido G. Landsbergio-Žemkalnio „Raštus“. Baltrakio kaime (Vilkaviškio r.) jam pastatytas paminklas (aut. V. Pleškūnas), 1989 m. Birželiuose atidengta atminimo lenta. G. Landsbergio-Žemkalnio pavardė įrašyta 1997 m. atidengtoje Linkuvos krašto knygnešių atminimo lentoje prie buvusios Linkuvos gimnazijos (Pakruojo r.). 2000 m. G. Landsbergio-Žemkalnio kapas ir antkapinis paminklas (aut. R. Karpavičius) Vilniaus Rasų kapinėse įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Gabrielius_Landsbergis-%C5%BDemkalnis
Svarbesnė literatūra apie G. Landsbergį-Žemkalnį
- Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Žemkalnis-Landsbergis G. : (1852 11 02 – 1916 11 28). Iliustr. // Vilniaus atminimo knyga. Vilnius : Charibdė, 2011. P. 488.
- Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Judinančioji dvasia : režisieriaus, dramaturgo, publicisto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 165-osioms gimimo metinėms. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2017, nr. 47/ 48, p. 30–31.
- Kazlauskas, Albinas. Spalvinga asmenybė : G. Landsbergio-Žemkalnio 130-osioms gimimo metinėms // Kazlauskas, Albinas. Laiko niekas nesulaiko. Pasvalys [i.e. Panevėžys] : [Panevėžio spaustuvė], 2008. P. 98–100.
- Mačianskaitė, Loreta. Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2007, [t.] 11, p. 492.
- Maknickas, Vytautas. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis: [monografija]. Iliustr. Bibliogr.: p. 225–237 // Maknys, Vytautas. Raštai. Vilnius, 2009, t. 1, p. 13–239.
- Prėskienis, Bronius. Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius // Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2003. P. 260–261.
- Vaižgantas. Gabrielius Landsbergis (Žemkalnis) // Vaižgantas. Raštai. Vilnius : Pradai, 2005, t. 16, p. 83–88.