Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas (slapyvardžiai Kaukas, Naktis, Dainius, Ėglis), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataras.

Gimė 1922 04 16 Ramygaloje (Panevėžio r.) – žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške (Radviliškio r.). Palaidotas Radviliškio kapinėse.

Gimė Ramygalos pedagogų – progimnazijos direktoriaus Broniaus Liesio ir matematikos mokytojos Marijos Juodikaitės Liesienės šeimoje. Vėliau šeima persikėlė gyventi į Jurbarką, kur tėvas buvo paskirtas Jurbarko gimnazijos direktoriumi.

1940 m. baigė Jurbarko gimnaziją. 1940 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos skyrių.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1941 m. birželio 14 d. tėvas Bronius Liesis suimtas ir išvežtas į Rešiotų lagerį (Krasnojarsko kr.), 1942 m. žuvo. Motina ir seserys ištremtos į Komiją, 1944 m. motina ir sesuo Stefanija mirė.

Nacių okupacijos metais priklausė Lietuvos laisvės armijai (LLA).  Artėjant antrajai sovietinei okupacijai įsitraukė į antisovietinį rezistencinį sąjūdį. LLA įpareigotas kartu su broliu Antanu baigė Vokietijos karinės žvalgybos mokyklą Rytų Prūsijoje, 1944 12 21 desantu nuleisti į Padruskalnį (Kėdainių r.), pasiekė Jurbarko apylinkes. Nuo 1945 pradžios – Jungtinės Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanas, vėliau – apygardos štabo narys. 1947 11 kartu su P. Bartkumi (slapyvardis Žadgaila) paskirtas suformuoti Prisikėlimo apygardą, 1948 07 27 paskirtas jos štabo viršininku.

Bronius Liesys – visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, įvykusio 1949 m. vasario 2–22 d. Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) vienas dalyvių. Šiame suvažiavime paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimą, vasario 16 d. priimta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, kurią pasirašė ir B. Liesys. Suvažiavime paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu ir šio sąjūdžio Visuomeninės dalies tautinio skyriaus viršininku, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. 1949 m. B. Liesiui buvo pavesta sukurti bendrą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklą, kuris tais pačiais metais buvo patvirtintas.

Redagavo partizanų laikraštį „Prisikėlimo ugnis“. Ėglio slapyvardžiu rašė eilėraščius, kurie spausdinti partizanų leidiniuose. Po B. Liesio mirties 1950 m. partizanai parengė B. Liesio, P. Bartkaus ir V. J. Šniuolio poezijos rinkinį „Jų akis bučiavo gintarinė žemė“.

Žuvo Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės daliniu. Išniekinti žuvusiųjų kūnai buvo sumesti į Antaniškių kaimo sodybos, kur tuo metu buvo įsikūrusi MGB įgula, šulinį. 1991 09 25 partizanų palaikai iškasti ir perkelti į Radviliškio kapines.

Įvertinimas
LLKS Tarybos prezidiumo apdovanojimas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiai (1950, po mirties).
Laisvės kovos karžygys (1949, po mirties).
Karys savanoris (1997, po mirties).
Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1998, po mirties).
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1998, po mirties).

Atmintis
1991 m. ant kapo, kuriame palaidoti B. Liesio ir kitų partizanų palaikai, pastatytas antkapinis paminklas (aut. archit. V. Kunickas). 1993 m. kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
2010 m. lapkričio 22 d. Mėnaičių kaime iškilmingai atidengtas paminklas LLKS Deklaracijai ir jos signatarams atminti (skulpt. J. Jagėla). Atstatyta Stanislovo Mikniaus sodyboje buvusi klėtis, joje atkurtas bunkeris ir jo interjeras. 2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras klėtyje įrengė ekspoziciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.
2016 m. B. Liesio ir kitų kartu žuvusių partizanų žūties vieta Radviliškio r. įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
2021 m. Lietuvos paštas išleido trečią pašto ženklų bloką, skirtą už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Viename iš ženklų – du partizanai, pasirašę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją – Bronius Liesys-Naktis ir Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (dail. A. Ratkevičienė). Ramygalos centre B. Liesiui pastatytas paminklas. Jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.

Nuotraukoje Bronius Liesys. Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/bronius-liesys/

---

Svarbesnė literatūra apie B. Liesį

1. Gaidelis, Povilas. Naktis ir Idenas ; Bronislovas Liesis 1922–1949 : Antanas Liesis 1922–1951. Iliustr. // 100 širdžių ant Tėvynės laisvės kovų aukuro. Vilnius : Briedis, 2019. P. 251–255.
2. Gaškaitė, Nijolė. Žymesniųjų partizanų biografijos [apie B. Liesį, p. 172] // Pasipriešinimo istorija, 1944–1953 metai. Vilnius : Aidai, 2006. P. 165–181.
3. Jurkutė, Mingailė. Bronius Liesis-Naktis. Santr. angl.. Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. 2019, [t.] 2(46), p. 95–112.
4. Liesys Antanas-Tvanas ; Liesys Bronius-Naktis ; Žalias Velnias-Misiūnas // Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais. Kaunas : Lietuvos politinių  kalinių ir tremtinių sąjunga : Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1996. P. 687, 720.
5. Liesis (Liesys) Bronius. Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, t. 5, p. 69.
6. LLKS Tarybos prezidiumo narys, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas kapitonas Bronius Liesys-Naktis : (1922–1949) : [nuotrauka] // Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir signatarai [Grafika]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, [2009]. [Nr. 7].
7. Petrauskienė, Aistė. Trumpa Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ženklo ir jo autoriaus istorija / Aistė Čepulytė. Portr., iliustr.. Bibliogr. // Kariūnas. 2012, nr. 1, p. 42–43. Prieiga internete: http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/zurnalas-kariunas/zurnalo-kariunas-archyvas/p30.html [Žiūrėta 2021 m. vasario 24 d.].
8. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Bronius Liesys-Naktis (1922–1949). Iliustr. // Laisvės deklaracija ir jos signatarai. Kaunas : Naujasis lankas, 2009. P. 41–42. Prieiga internete: http://www.partizanai.org/failai/html/laisves-dekalaracija.htm [Žiūrėta 2021 m. vasario 24 d.].
9. Ramanauskas, Deimantas. Bronius Liesis-Naktis, Kaukas, Ėglis (1922–1949 m.). Iliustr.. Santr. angl., p. 197–198. Bibliogr. išnašose // Iš Panevėžio praeities: miško broliai. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus ; [Vilnius] : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2018. P. 173–185.
10. Trimonienė, Rūta. Liesys Bronius (slap. Kaukas, Naktis, Dainius, Ėglis). Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. 2008, [t.] 13, p. 144. Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/bronius-liesys/ [Žiūrėta 2021 m. vasario 23 d.].