Kunigas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis.

Gimė 1905 03 12 Talkoniuose (Pasvalio r.) mirė – 1945 03 28 Pucke (Lenkija), 1989 09 12 palaikai perlaidoti Panevėžyje.

Mokėsi Pumpėnų pradinėje mokykloje. 1925 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1930 m. – Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1935–1937 m. studijavo sociologiją Lilio universitete, 1937–1939 m. Paryžiaus katalikų institute.

1930–1935 m. Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio vyskupijos Jaunimo reikalų direktorius. Vadovavo Panevėžio ateitininkams, angelaičiams, pavasarininkams, vyriausybei uždraudus jų veiklą mokyklose pradėjo kurti organizacijas už mokyklos ribų. Nuosekliai siekė katalikybės principų įgyvendinimo, kritikavo prieš katalikų veikimą nukreiptą valdžios politiką – už tai jam buvo iškelta 15 bylų, baustas piniginėmis baudomis.

Nuo 1939 m. – Pedagoginio instituto Panevėžyje (vėliau Vilniuje) lektorius. Nuo 1942 m. Vilniaus kunigų seminarijos sociologijos ir pastoracinės teologijos dėstytojas, VU kapelionas.

Profesorius (1940).

Prasidėjus II pasauliniam karui rūpinosi badaujančiais Vilniaus gyventojais, 1941 m. su kitais įsteigė šalpos organizaciją „Laisvės fondas“. 1940–1943 m. buvo Šv. Jonų bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios pamokslininkas; pamoksluose skleidė tautiškumo, aukštos dorovės idėjas, kėlė mintį apie lietuvių misiją Rytų ir Vakarų kultūrų kryžkelėje, ragino jaunimą nestoti į Vokietijos kariuomenę. Apkaltintas kurstymu prieš okupacinę valdžią 1943 m. areštuotas ir kartu su kitų lietuvių inteligentų grupe išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Čia slaptai aukojo Mišias, teikė sakramentus, šelpė ligonius, dalijosi su jais savo maistu.

Mirė Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių evakuacijos metu. 1989 09 12 mons. J. Antanavičiaus iniciatyva A. Lipniūno palaikai perlaidoti Panevėžyje, Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.

Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Pavasaris“, „Jaunimo vadas“, „Rytas“, „Tiesos kelias“, „Panevėžio garsas“. Parašė knygą „Penkių valstybių sostinėse“ (1933), iš prancūzų kalbos išvertė A. Huonderio „Baltoji rožė“ (1935), B. Arenso „Paskutinioji pergalė“ (1936).

Įvertinimas
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (2005; po mirties).
2006 m. kovo 28 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje pradėtas Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesas.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimas „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius“ (2022).

Atmintis
1993 m. Panevėžio 16-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Alfonso Lipniūno vardas (dabar – Alfonso Lipniūno progimnazija). 1995 m. mokykloje įrengtas A. Lipniūno kambarys-muziejus. 1993 m. įkurta VšĮ „Panevėžio vyskupijos A. Lipniūno kultūros centras“ (dabar – „Panevėžio vyskupijos jaunimo centras“). Alfonso Lipniūno vardu pavadintos gatvės jo gimtajame Talkonių kaime (Pasvalio r.) ir Vilniuje. 1997 m. ant gimtojo namo Talkoniuose sienos atidengta atminimo lenta (aut. V. Tallat-Kelpša). 2005 m. prie namo Panevėžyje Katedros a. 7, kur 1930–1935 m. gyveno A. Lipniūnas, atidengta atminimo lenta (aut. K. Krasauskas). 2008 m. Pucko miestelyje (Lenkija) atidengta atminimo lenta. 2016 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje atidengtas jam skirtas bareljefas (aut. V. Tallat-Kelpša). Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos namuose viena iš klasių pavadinta kun. Alfonso Lipniūno vardu. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje yra tapytas A. Lipniūno portretas (aut. J. Mačiokaitė-Pleškūnienė, 1990). Kunigo portretus yra nutapiusios J. Šalkauskienė bei A. Grott. A. Lipniūnui sukurtas tinklalapis http://www.lipniunas.com/. 2007 m. režisierius S. Varnas sukūrė filmą „39 minutės su kunigu Alfonsu Lipniūnu“.

 

Nuotraukoje kun. Alfonsas Lipniūnas. Prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-30-kunigas-alfonsas-lipniunas-lietuvisko-zodzio-ir-katalikiskos-meiles-galia/174109

---

Svarbesnė literatūra apie A. Lipniūną

1. Antanavičius, Juozapas. Kunigas Alfonsas Lipniūnas : skiriame kunigo Alfonso Lipniūno 90-osioms gimimo ir 50-osioms mirties metinėms / Juozapas Antanavičius, Romualda Gasparaitytė. Vilnius : Spauda, 1995. 86, [2] p. : iliustr., portr.
2. Alfonsas Lipniūnas : 1905–1945. Iliustr. // Jurgėnų kraštas. Kaunas : Žiemgalos leidykla, 2014. P. 231–243.
3. Bulotaitė, Nijolė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia. Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2018, nr. 2, p. 29–32.
4. Dievo tarnas kunigas Alfonas Lipniūnas (1905 03 12 – 1945 03 28) : [biografija beatifikacijos bylai] // Katalikų žinynas. 2017, p. 329–330.
5. Girnius, Juozas. Ir mirė jis kaip įkalintas apaštalas. Iliustr. // Ateitis. 2015, nr. 5, p. 12–15.
6. Yla, Stasys. Kunigas Alfonsas Lipniūnas : monografijos apmatai. Panevėžys : Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, 2018. 214, [2] p. : iliustr.
7. Kačerauskienė, Aldona. Kelioms kartoms auginęs idealizmo sparnus. Iliustr. // Voruta. 2005, kovo 5, p. 4–5.
8. Kunigas Alfonsas Lipniūnas : [atsiminimai]. [Chicago (Ill.)] : Švėkšniškių draugija, 1985. 115, [2] p. : portr., iliustr.
9. Lipniūnas Alfonsas, Lipnickas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2008, [t.] 13, p. 434.
10. Venclova, Tomas. Lipniūnas Alfonsas. Portr. // Vilniaus vardai. [Vilnius] : R. Paknio leidykla, 2017. P. 323.
11. Zemlickas, Gediminas. Gyvenimas ne sau. Iliustr. // Mokslo Lietuva. 2005, geg. 5/18 (nr. 9), p. 1, 10–11, geg. 19/birž. 1 (nr. 10), p. 11.