Dailininkas, fotografas, vienas 1983–1864 metų sukilimo vadų.
Gimė 1825 04 (kitais duomenimis 06) 30 Lapiškių dvare (Biržų r.) – žuvo 1863 11 11 prie Daršiškių k. (Kupiškio r.), palaidotas Panevėžyje.
Mokėsi Troškūnų bajorų mokykloje, 1840 m. mokyklą perkėlus, ją baigė Panevėžyje. 1845–1853 m. Peterburgo Meno akademijoje studijavo tapybą. Studijuodamas susidomėjo fotografija, manoma, kad buvo pirmosios Vilniaus fotoateljė įkūrėjo Aleksandro Strauso mokinys.
Grįžęs į Lietuvą tapė paveikslus bažnyčioms. Panevėžyje įkūrė savo fotografijos ateljė ir tapo fotografijos pradininku šiame mieste. Fotografo darbo ėmėsi siekdamas artimiau bendrauti su žmonėmis, susitikinėti su sukilimo šalininkais. Taip pat tapė paveikslus, dekoravo Klovainių, Rozalimo ir kitas bažnyčias. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai nutapė paveikslą „Jėzaus krikštas“.
Prasidėjus 1863–1964 m. sukilimui suorganizavo sukilėlių būrį, kuriame buvo apie 500 valstiečių, miestelėnų, moksleivių, smulkiųjų bajorų, inteligentų. Jodinėdamas po Žaliosios girios pakraščių kaimus, agitavo žmones į sukilimą. Sukilime dalyvavo ir jo brolis gydytojas Hilaras Feliksas su sūnumis Norbertu, Feliksu ir Juozapu. 1863 04 26 E. Liutkevičiaus vadovaujamam būriui ties Karsakiškiu laimėjus kautynes prieš Rusijos karinį junginį Z. Sierakauskas jį paskyrė Panevėžio apskrities sukilėlių karinių pajėgų organizatoriumi. Po pralaimėjimo ties Biržais E. Liutkevičiaus sukilėliai susivienijo su A. Mackevičiaus būriu, o jis pats tapo A. Mackevičiaus pavaduotoju. A. Mackevičiaus būriui patraukus į Žemaitiją, E. Liutkevičiaus vadovaujamas būrys, glaudęsis Žaliojoje girioje, ir toliau tęsė kovą. 1863 11 11 sentikių seniūno Prostoknišino išduotas, E. Liutkevičiaus būrys buvo netikėtai užkluptas caro kariuomenės. Mūšyje mirtinai sužeistas, vežamas į Panevėžį mirė. Jo ir kitų sukilėlių palaikai užkasti aikštėje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kapavietė sutrypta kazokų arkliais.
E. Liutkevičius tvirtino, kad pagrindinis 1863–1864 m. sukilimo tikslas – ne tik iškovoti politinę nepriklausomybę, bet ir išvaduoti valstiečius iš baudžiavos, jiems nemokamai suteikti žemės.
Atmintis
1993 m. aukščiausioje Žaliosios girios kalvoje, prie Stumbriškio kaimo, E. Liutkevičiui ir jo būrio sukilėliams atidengtas stogastulpis (aut. J. Matulis). Stogastulpis įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. E. Liutkevičiaus sukilėlių kautynių ir žūties vieta Kutgirio miške pažymėta memorialiniu ženklu. 1998 m. Panevėžyje, Sukilėlių aikštėje, atidengtas paminklas E. Liutkevičiui ir kitiems sukilėliams, palaidotiems šioje aikštėje, atminti (aut. J. Lebednykas). Aikštė įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. E. Liutkevičiaus vardu Panevėžyje pavadinta gatvė.
Nuotraukoje E. Liutkevičius. Nežinomo fotografo kopija, XIX a. 7 deš. I pusė. ŠAM , F-SF 3441. Prieiga internete: http://sukilimas.fotomuziejus.lt/lt/28/eliziejus-liutkevicius/show/75/337
Svarbesnė literatūra apie E. Liutkevičių
- Balčiūnaitis, Gražvydas. Telkė būrius, šventino vėliavas, kovėsi ginklu…. Iliustr.. Bibliogr.: 12 pavad. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2013, nr. 1(34), p. 5–12.
- Butkevičius, Algirdas. Dailininkas, fotografas, sukilėlių vadas. Iliustr. // Šiaurietiški atsivėrimai. 2011, nr. 1, p. 12–13.
- Butkevičius, Algirdas. Du menininkai – 1863 metų sukilėliai : [apie E. Liutkevičių ir poetą, J. Anusavičių]. Iliustr. // Bernardinai.lt [Elektroninis išteklius]. 2012, saus. 9.
- Juknevičius, Petras. Žaliosios sukilėlių vadas. Iliustr. // Sandrava. 2013, nr. 1 (balandis), p. 5.
- Junevičius, Dainius. Fotografai 1863–1864 m. sukilime Lietuvoje. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // 1863–1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 95–111.
- Grincevičiūtė, Rūta. Eliziejaus Liutkevičiaus atminimui. Iliustr.. Iš mūsų krašto praeities. Paminklai ir vietos, menančios 1863–1864 m.sukilimą // Tėvynė. 2004, birž. 16, p. 5.
- Liutkevičiai. Iliustr. // 1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2013. P. 153–156.