Dailininkas tapytojas, akvarelistas.

Gimė 1872 06 18 Pakritižyje, netoli Raguvos (Panevėžio r.) – mirė 1954 07 25 Roverede (Šveicarija).

1884 m. atvyko į Tverę (Rusija) pas brolį farmacininką mokytis farmakologijos, ten baigė gimnaziją. 1893–1894 m. Sankt Peterburge mokėsi Dailės skatinimo draugijos Piešimo mokykloje, 1894–1896 m. kunigaikštytės Marijos Teniševos Piešimo mokykloje, 1896 m. – privačioje I. Repino tapybos studijoje. 1896–1901 m. studijavo tapybą Peterburgo dailės akademijoje.

1901–1904 m. gyveno Romoje, keliavo po Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Turkiją. 1904–1912 m. gyveno Sankt Peterburge, 1912–1914 m. Kryme, 1914–1929 m. – Kaprio saloje. 1929 m. grįžo į Lietuvą. 1929–1940 m. Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir akvarelę. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, vėliau – Šveicarijoje.

Nuo 1907 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė peizažų – „Capri salos prieplauka“ (1921), „Capri. Laiptai gatvėje“ (1924), „Aguonų laukas“, „Vaizdas pro langą“ (abu 1930), buitinių kompozicijų – „Jaunasis meškeriotojas“, „Piemenėlė“, „Skalbėja“, „Vandens nešėja“. Sukūrė keliasdešimt visuomenės veikėjų, istorinių asmenų ir artimųjų portretų – žmonos (1924), T. Narbuto (1936), K. Sirvydo, T. Daugirdo, S. Vaineikienės, J. Bielinio (visi 4 deš.), J. Adomaičio-Šerno, P. Kriaučiūno, P. Matulionio ir kt. 1912 m. už Rusijos caro Nikolajaus II portretą laimėjo I premiją Nikolajaus II ir carienės Aleksandros Fiodorovnos portreto konkurse, skirtame Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejui. Vytauto Didžiojo karo muziejaus užsakymu nutapė didelio formato istorinių paveikslų – „Vytautas Didysis prie Juodųjų jūrų“ (1930), „Vytautas Didysis Lucko suvažiavime“ (1934), „Kun. A. Mackevičius šventina 1863 m. sukilėlių vėliavas“ (1937), „Vytautas ties Naugardu“ (1938). Sukūrė sieninės tapybos darbų istorine tematika – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje „Stebuklas ties Polocku“ (kitaip „Polocko mūšis“, „Šv. Kazimiero pasirodymas lietuvių kariuomenei“) (1931–1933). Dekoravo Kauno karininkų ramovės Vytauto Didžiojo menę (sovietmečiu paveikslai uždažyti, 1997 ir 2005–2006 m. restauruoti).

Gyvendamas Sankt Peterburge priklausė dailininkų realistų grupei „Peredvižniki“, Archipo Kuindži draugijai (nuo 1909). Gyvendamas Kapryje priklausė tarptautinei Kaprio dailininkų draugijai. Buvo Lietuvių dailės draugijos narys (nuo 1910), 1932 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvos dailininkų draugiją.

J. Mackevičius – akademinio realizmo atstovas, savo istoriniuose paveiksluose perteikęs tų įvykių nuotaikas, tipažus, spalvų koloritą, puikią kompoziciją. Vytautui Didžiajajm skirti dailininko darbai laikytini ryškiausia visos tarpukario Lietuvos istorinės tapybos viršūne.

Dailininko kūrinių turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos dailės, Panevėžio kraštotyros muziejai, Amerikos lietuvių archyvas Putname, privatūs kolekcininkai („Flora“ – Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“), jų buvo įsigiję Kijevo, Odesos, Neapolio, San Francisko muziejai.

Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1938).

Atmintis
1997 m. namas, kuriame gimė dailininkas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2012 m. gimtojoje J. Mackevičiaus sodyboje Pakritižio kaime dailininko atminimui pastatytas ąžuolinis paminklas (aut. A. Tarabilda). J. Mackevičiaus darbas „Stebuklas ties Polocku“ įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų registrą.

Nuotraukoje Jonas Mackevičius. Nuotrauka iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninio archyvo.

---

Svarbesnė literatūra apie J. Mackevičių

1. Bielskytė, Vida. Eskizai nutolstančio amžiaus peizažui. Iliustr. // Senvagė. 2016, nr. 1, p. 63–71.
2. Jankauskas, Vidmantas. Dailininkas Jonas Mackevičius. Iliustr. // Raguva. Vilnius : Versmė, 2001. P. 1013–1031.
3. Jankauskas, Vidmantas. Jono Mackevičiaus istorinė tapyba: tarp politikos ir mitologijos. Santr. angl.. Bibliogr. išnašose // Romantizmai po romantizmo. Vilnius : Gervelė, 2000. P. 119–130.
4. Jankauskas, Vidmantas. Mackevičius Jonas // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, t. 3, p. 250–252.
5. Jonas Mackevičius // Po Italijos saule. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2019, t. 1, p. 183–192.
6. Mackevičius Jonas. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2008, [t.] 13, p. 743.