Istorikė, kartografė, pedagogė.

Gimė 1902 02 05 Sankt Peterburge (Rusija) – mirė 1999 12 10 Vilniuje, palaidota Panevėžyje.

Baigusi lenkišką pradinę mokyklą toliau mokėsi privačioje mergaičių gimnazijoje Sankt Peterburge, 1916–1918 m. – Voronežo Martyno Yčo mergaičių gimnazijoje, 1919–1922 m. – Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1927 m. baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą.

1923–1924 m. mokytojavo Kaune, 1925–1929 m. Mažeikių gimnazijos, 1929–1935 m. Kėdainių gimnazijos mokytoja. 1935–1944 m. mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. – Panevėžio berniukų gimnazijos mokytoja. 1957 m. išvyko gyventi į Vilnių ir iki 1970 m. dirbo Istorijos institute. Išleista į pensiją mokslinio darbo Istorijos institute nenutraukė, dirbo visuomeniniais pagrindais.

Humanitarinių mokslų daktarė (1966).

O. Maksimaitienė parašė monografiją „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“ (1969), knygas „Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai“ (1991), „Iš Panevėžio istorijos“ (1992), „Istorijos mokymo metodika: iš Lietuvos Respublikos (1918–1940) metodinio palikimo“ (1993), „Lietuvos istorinė geografija ir kartografija: XX a. Lietuvos istorijos žemėlapiai ir jų šaltiniai (1995), „Panevėžio miesto istorija: nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio“ (2003). Išspausdinta 19 jos sudarytų XIII–XX a. Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių žemėlapių. Parengė pirmąjį sieninį Lietuvos istorijos žemėlapį. Parašė atsiminimų: „Voroneže 1915–1918 metais“ (1983), „Atsiminimai: iš mokytojos dienoraščio“ (1996). Be šių svarbiausių savo darbų ji yra parašiusi straipsnių, skirtų Panevėžio mokyklų istorijai, Panevėžio rajono praeičiai, atsiminimų apie S. Nėrį, G. Petkevičaitę-Bitę.

O. Maksimaitienė buvo pirmoji istorikė, kuri, išanalizavusi rašytinius istorijos šaltinius, nustatė (1961), kad seniausias dokumentas apie Panevėžio pradžią yra Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. raštas Ramygalos klebonui. Panevėžio miesto istorija pradėta skaičiuoti nuo šio dokumento surašymo datos.

Atmintis
O. Maksimaitienės rankraštinis palikimas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekose bei Panevėžio kraštotyros muziejuje. 2000 m. Panevėžyje prie namo Pušaloto g. 20, kuriame 1939–1957 m. gyveno istorikė, jai atidengta atminimo lenta. 2024 m. Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje atidengtas O. Maksimaitienės bareljefas. Jį gimnazijai padovanojo abiturientai ir jų tėvai.


Nuotraukoje Ona Maksimaitienė. Panevėžys, 1936. Jono Žitkaus nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondas, PKM F 6974. Prieiga internete: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/40516903

---

Svarbesnė literatūra apie O. Maksimaitienę

1. Astramskas, Arūnas. Onos Maksimaitienės indėlis tiriant Panevėžio praeitį. Portr.. Santr. angl., p. 77–78. Bibliogr. išnašose // Istorija. 2004, [ t.] 61, p. 57–64.
2. Ona Girčytė-Maksimaitienė – pedagogė, mokslininkė, pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio autorė (1902–1999). Portr., iliustr. // Karta, iš kurios mokėmės / sudarytojai Juozas Brazauskas, Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė. Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. P. 34–38.
3. Kaziukonis, Leonas. Lenkų istorikai apie O. Maksimaitienės tyrinėjimus. Iliustr. // Panevėžio balsas. 1996, lapkr. 5, p. 6.
4. Maksimaitienė, O. Atsiminimai : iš mokytojos dienoraščio. Vilnius : Margi raštai, 1996. 158 p.
5. Matulevičius, Algirdas. Maksimaitienė Ona, Girčytė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2008, [t.] 14, p. 110.
6. Žmogus – O. Girčytė-Maksimaitienė : Nacionalinių vertybių rinkimai 2007 / parengė Odeta Šlekytė. Iliustr. // Respublika. 2007, gruod. 1, p. 32.