Poetė, publicistė, redaktorė.

Gimė 1941 10 31 Petriškiuose (Rokiškio r.) – mirė 2005 02 09 Vilniuje, palaidota Panevėžio Šilaičių kapinėse.

1959 m. baigė Rokiškio vidurinę mokyklą, 1960–1966 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybiniame universitete.

Dirbo Rokiškio rajono Laibgalių kaimo bibliotekoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų laikraščių redakcijose, nuo 1965 m. – Panevėžio laikraščių – „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose.

Eilėraščius rašyti pradėjo besimokydama vidurinėje mokykloje. Pirmuosius eilėraščius spausdino Rokiškio rajono laikraštis. 1966 m. pluoštą eilėraščių išspausdino žurnalas „Jaunimo gretos“. Nuo 1971 m. eilėraščiai publikuoti rinkiniuose „Poezijos pavasaris“. Išleido keturis eilėraščių rinkinius: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Po mirties išleista jos kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006, 2014, 2020). Sudarė kitų poetų eilėraščių rinkinių, parengė informacinių leidinių apie Panevėžio rajoną, Panevėžio lėlių vežimo teatrą, šiam teatrui parašė pjesių vaikams. Pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurta dainų, daugumai jų muziką parašė kompozitorius Alvydas Jegelevičius.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 1983). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Seimo narė, LPS Steigiamojo suvažiavimo delegatė. Daugelį metų vadovavo Panevėžio literatų būreliui.

Įvertinimas
„Poezijos pavasario“ laureatė (1990).
Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija (1990).
Julijono Lindės-Dobilo premija (1999).
Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000).
Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje (2001).

Atmintis
Prie Laibgalių kaimo (Rokiškio r.) bibliotekos E. Mezginaitės atminimui pastatytas ąžuolinis koplytstulpis (aut. V. Zakarka, 2016). Ant poetės kapo Panevėžio Šilaičių kapinėse  2007 m. pastatyta antkapinė skulptūra (aut. V. Tallat-Kelpša).  Nuo 2006 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rengiamame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ jo laureatams teikiama Elenos Mezginaitės premija. Nuo 2011 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su partneriais kasmet rengia poetei skirtą jaunimo dainuojamosios poezijos festivalį-konkursą „Mano senas drauge…“. Vilniuje, Literatų gatvės sienoje, Lietuvos literatams skirtoje galerijoje yra jai skirtas H. Mazūro meno kūrinys (nr. 59). 2020 m. Panevėžio miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Elenos Mezginaitės vardas.

 

Nuotraukoje Elena Mezginaitė. 1975 m. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB F3-39.

---

Svarbesnė literatūra apie E. Mezginaitę

1. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 8 (vas. 24), p. 8–10.
2. Gasiūnas, Vytautas. Aukštaitijos žvaigždė // Literatūriniuose arimuose. Utena : Utenos Indra, 2009. P. 47–49.
3. Janonytė-Buitkuvienė, Ineza. „Išbirino per greit“ // Literatūra ir menas. 2005, geg. 6, p. 4.
4. Kubilius, Vytautas. Mezginaitė Elena // Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. P. 325.
5. Kukulas, Valdemaras. Elenos Mezginaitės poetinis išsipildymas // Metai. 2006, nr. 3, p. 102–108.
6. Mano senas drauge… : Elenai Mezginaitei – 70 / Alvydas Jegelevičius, Visvaldas Tebeliškis, Jūratė Sučylaitė, Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė, Romualda Merkienė, Elvyra Pažemeckaitė. Iliustr. // Naujoji Romuva. 2011, nr. 4, p. 8–13.
7. Mikučionytė, Raimonda. Elenos Mezginaitės gyvenimo laiptai. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2011, kovo 5, priedas „Savaitgalis“, p. 7–8.
8. Radvilavičiūtė, Giedra. Elenai, kaip nesuplanuotai akimirkai // Šiaurės Atėnai. 2010, gruod. 10, p. 4.
9. Strielkūnas, Jonas. Užgeso šviesulys… : [nekrologas] / Jonas Strielkūnas, Valdemaras Kukulas. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2005, vas. 18, p. 23.