Juozas Miltinis

Juozas Miltinis. K. Vitkaus nuotr. PAVB JMPSC FKV-40643

Teatro režisierius, aktorius, pedagogas.

Gimė 1907 09 03 Dabikinėje (Akmenės r.) – mirė 1994 07 13 Panevėžyje.

1920–1922 m. mokėsi pradinėje Gyvolių mokykloje, 1922–1925 m. – Viekšnių progimnazijoje, 1926–1927 m. Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1931 m. Kaune baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą. 1932–1936 m. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, mokėsi Šarlio Diuleno vaidybos studijoje.

1931–1932 m. – Valstybės teatro Šiaulių skyriaus aktorius. 1938–1939 m. bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, 1938–1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 1940 m. įkūrė Panevėžio dramos teatrą, jame meno vadovu, vyriausiuoju režisieriumi dirbo iki 1980 m. (su pertrauka 1954–1959 m., kai už sovietinės ideologijos nepaisymą buvo pašalintas iš teatro ir dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi). 1940 m. įkūrė ir vadovavo prie teatro veikusiai vaidybos studijai, kurioje išugdė daug Panevėžio dramos teatro aktorių: Donatą Banionį, Bronių Babkauską, Joną Alekną, Eugeniją Šulgaitę, Gediminą Karką, Kazį Vitkų, Algimantą Masiulį, Stasį Petronaitį, Reginą Zdanavičiūtę, ir kt.

Sukūrė vaidmenų prancūzų kino filmuose, Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose.

Panevėžio dramos teatre J. Miltinis režisavo apie 80 spektaklių. Svarbesni: B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (vaidino Volponę), K. Binkio „Atžalynas“ (vaidino Keraitį, abu 1941), S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Pinigėliai“ (1943), L. Pirandelo „Henrikas IV“ (1944, vaidino Henriką IV), A. Vienuolio „Prieblandoje“ (1945), N. Gogolio „Revizorius“ (1946, 1978), Moljero „Žoržas Dandenas“ (1947, 1965), „Tariamasis ligonis“ (1950, vaidino Arganą).

Reikšmingiausi režisieriaus pastatymai: H. Ibseno „Heda Gabler“ (1957), A. Milerio „Komivojažerio mirtis“ (1958), A. Čechovo „Ivanovas“ (1960), V. Šekspyro „Makbetas“(1961), V. Borcherto „Lauke už durų“ (1966), F. Diurenmato „Fizikai“ (1967), „Frankas V“ (1969), A. Strindbergo „Mirties šokis“(1973), Sofoklio „Edipas karalius“ (1977).

J. Miltinis – žymiausias XX a. 2-osios pusės Lietuvos teatro režisierius. Kūrė filosofinį, intelektualųjį, humanistinių idėjų teatrą, kuriame analizuojamas individo konfliktas su likimu, visuomene, mirtimi, atveriamas sudėtingas, kupinas prieštaravimų ir tragizmo žmogaus vidinis pasaulis, jo pasąmonės paslaptys, pabrėžiama minties įtampa ir dinamika, spektaklio estetinė forma, atsisakoma sentimentalių akcentų.

Režisierius Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai testamentu paliko savo butą su dailės kūrinių kolekcija, asmeninę biblioteką, rankraštinį archyvą.

Įvertinimas
LSSR nusipelnęs artistas (1948).
LSSR valstybinė premija (1965).
LSSR liaudies artistas (1965).
SSRS liaudies artistas (1973).
SSRS tautų draugystės ordinas (1977).
Panevėžio Garbės pilietis (1980).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1994).
Prancūzijos Menų ir literatūros riterio ordinas (1995).

Atmintis
1995 m. Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas. 1995 m. Panevėžio 7-ąjai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Miltinio vardas (dabar Juozo Miltinio gimnazija). 1996 m. bute (Algirdo g. 54), kuriame režisierius gyveno, įkurtas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centras. Centre saugomas Juozo Miltinio fondas, 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį Lietuvos registrą ir pripažintas nacionalinės reikšmės kolekcija. 1995 m. prie namo atidengtas atminimo ženklas (aut. V. Žigas). 2007 m. Panevėžyje J. Miltiniui atidengtas paminklas (aut. R. Midvikis). 1997 m. Ramoniškėje (Mažeikių r.) jam pastatytas koplytstulpis (aut. S., S. ir R. Adomaičiai). 2007 m. išleistas J. Miltiniui skirtas pašto ženklas (dail. A. Ratkevičienė).
Apie J. Miltinį sukurti dokumentiniai kino filmai: Lietuvos televizijos filmas „Dialogai“ (1977), 2-jų dalių videofilmas „Miltinio monologai“ ir „Monologai apie Miltinį“ (rež. L. Tapinas , G. Lukšas, 1989), „Paryžiaus pusėn“ (rež. S. Sruogis, 1993), „Juozas Miltinis – atominės akimirkos“ (rež. P. Savickis, 1996), „J. Miltinis – tolesnis atomo skaldymas“ (rež. P. Savickis, 1997), „Juozas Miltinis. Nežinomas interviu“ (rež. R. Banionis, 2000), „Labas vakaras, monsieur Miltini“ (rež. A. Maciulevičius, 2007), „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ (rež. A. Kėleris, 2015 ), „Režisierius Juozas Miltinis“ (rež. J. Lingys, 2017).
Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Ventoje. Vilniuje, Literatų gatvės sienoje, Lietuvos literatams ir menininkams skirtoje galerijoje yra jam skirtas K. Daniūnaitės meno kūrinys (nr. 141).
J. Miltinis įtrauktas į Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytą 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašą. Režisieriaus kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (antkapinio paminklo aut. J. Šlivinskas, A. Mikėnas). J. Miltinio portretų yra sukūrę dailininkai V. Petravičius, B. Uogintas, B. Mingėlaitė-Uogintienė, A, Gudaitis, R. Čarna, A. Makūnaitė, A. J. Krištopaitis, mažosios skulptūros kūrinių – A. Ambraziūnas, D. Jefremovas, L. Strioga, ekslibrisų – Ž. Mikšys, V, K. Jonynas, H. Mazūras, N. Šaltenytė, A. Makūnaitė, A, Vaičiaits, J. Ridikienė, P. Šiaučiūnas, S, Medytė, bronzos medalį – A. Vytėnas.


Nuotraukoje Juozas Miltinis. K. Vitkaus nuotrauka. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro fondas, FKV-406/43.


Svarbesnė literatūra apie J. Miltinį

  1. Aleksaitė, Irena. Juozas Miltinis : 1907–1994 : teatro režisierius, pedagogas, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas, ilgametis meno vadovas ir vyriausiasis režisierius. Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. P. 180–181.
  2. Miltinis Juozas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2009, [t.] 15, p. 146–147.
  3. Juozas Miltinis. Teatras kaip ugnies žemė / Juozo Miltinio palikimo studijų centras ; [sudarytoja Angelė Mikelinskaitė]. Panevėžys : [Amalkeros leidyba] : Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017. 39, [1] p. : iliustr.
  4. Juozo Miltinio asmeninė biblioteka : katalogas / Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ; [sudarė Angelė Mikelinskaitė]. Panevėžys : Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2008–[2009]. 2 d. : iliustr.
  5. Juozo Miltinio repeticijos / [parengė Juozas Glinskis]. Vilnius : Baltos lankos, 1997–[1999]. 3 kn. : iliustr.
  6. Menininkas ir asmenybė : mokslinės konferencijos, skirtos režisieriaus Juozo Miltinio 100-osioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. Vilnius : Versus aureus, 2008. 140 p. : iliustr.
  7. Sakalauskas, Tomas. Miltinio apologija. Vilnius : Scena, 1999. 365, [1] p., [24] iliustr. lap. : iliustr.
  8. Sakalauskas, Tomas. Monologai : Miltinio gyvenimas. Vilnius : Mintis, 1981. 228, [4] p. : iliustr.
  9. Skendelienė, Rūta. Juozas Miltinis : kūrybinė studija. Kaunas : Slenksčiai, 1995. 159 p. : iliustr.