Stasys Petrauskas

Stasys Petrauskas. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dailininkas.

Gimė 1950 01 31 Panevėžyje – mirė 2010 05 28 ten pat.

Mokėsi Panevėžio 6-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė 7 klases.

Dirbo Panevėžio „Ekrano“ gamykloje, Konservų fabrike, kino teatre „Raketa“.

S. Petrauskas – vienas ryškiausių Lietuvos XX a. antros pusės ir nepriklausomybės pradžios savamokslių menininkų. Kurti pradėjo apie 1969-uosius. Dalyvavo keliose tautodailininkų parodose, į Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamas parodas nebūdavo priimamas, nes neturėjo aukštojo mokslo diplomo dailės srityje. Personalinės dailininko parodos surengtos galerijoje „Algimantas“ Panevėžyje (1995) bei Panevėžio dailės galerijoje (2011).

Tapė, kūrė grafiką, medžio skulptūras. Nutapė kultūros žmonių bei savo artimųjų portretų: dailėtyrininkės Pillės Veljetagos, aktorės Monikos Mironaitės, skulptoriaus Rimanto Idzelio, pianistės Reginos Gabrėnienės, rašytojo Kazio Sajos, Tėvo Stanislovo, skulptoriaus Valerijono Baublio, savo tėvų – Antano Petrausko ir Barboros Petrauskienės, paliko nemažai savo paties autoportretų. Sukūrė religinės tematikos paveikslų Lietuvos bažnyčioms – jo darbų yra Paberžės Šv. Jėzaus Širdies, Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Papilės Šv. Juozapo, Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo, Prienų Kristaus apsireiškimo (palaimintojo Jurgio Matulaičio portretas), Panevėžio Švč. Trejybės ir kitose bažnyčiose, koplyčiose bei privačiose kolekcijose. Nutapė ikonų Rusijos cerkvėms.

S. Petrausko tapyti neoklasikiniai, neorenesansiniai portretai ir autoportretai artimi šiaurietiškojo Renesanso – vokiečių, Nyderlandų ir Italijos quatrocento tradicijai kartu su naiviosios tapybos stilistika. Ne mažiau svarbi jo kūrybos dalis – meistriški, ironijos kupini piešiniai, neretai atitinkantys liaudiškąjį, anekdotinį stilių.

Dailininko kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje ir daugybėje privačių kolekcijų Lietuvoje bei užsienyje – Australijoje, JAV, Rusijoje, Prancūzijoje ir kt.

Atmintis
2010 m. įkurtas Stasio Petrausko atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas. 2011 m. Panevėžio centre Ukmergės gatvėje pastatyta bronzinė skulptūra (aut. R. Idzelis,), skirta dailininko atminimui.

Nuotraukoje Stasys Petrauskas. Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka. Iš: Rachlevičiūtė, Ramutė. Stasys Petrauskas (1950–2010) : Panevėžio Bitlas. [Vilnius], 2015, p. 68.


Svarbesnė literatūra apie S. Petrauską

  1. Bitlas – neįminta, gal net neįmenama mįslė / spaudai parengė Laura Ragaišytė ir Andrius Konickis. Portr., iliustr. // Naujoji Romuva. 2010, nr. 4, p. 66–68.
  2. Gabrėnas, Giedrimundas. Kitaip lytėti. Iliustr. // Krantai. 1991, nr. 9/10, p. 61–63.
  3. Pažemeckaitė, Elvyra. Eik pas karalių, atpažink elgetą, pabūk išminčiaus namuos. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1995, rugs. 8, p. 1, 3.
  4. Petrauskas, Stasys. Apie pripažinimą, diplomą ir sunkų darbą… : [pokalbis] / kalbino Bronius Vertelka. Portr. // XXI amžius. 2011, birž. 15, p. 11.
  5. Petrauskas, Stasys. Mintys ir sentencijos. Iliustr. // Naujoji Romuva. 2010, nr. 4, p. 69–72.
  6. Petrauskas, Stasys. Stasys ir keturiasdešimt šventųjų : [pokalbis] / užrašė G. Silickienė. Iliustr. // Respublika. 1995, bal. 28, p. 17.
  7. Rachlevičiūtė, Ramutė. Stasys Petrauskas (1950–2010) : Panevėžio Bitlas : [prisiminimai apie menininką, jo kūrybinis palikimas ir svarbesni gyvenimo faktai]. [Vilnius] : R. Rachlevičiūtė ; [Panevėžys] : Stasio Petrausko atminimo ir įamžinimo labdaros ir paramos fondas, 2015. 270, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  8. Smalskienė, Inga. Užgeso garsusis Bitlas. Portr. // Sekundė. 2010, geg. 29, p. 2.
  9. Stasys Petrauskas. Portr., iliustr. // Laisvės paženklinti. Vilnius : [R. Dichavičius], 2016, t. 3, p. 110–117.