Vertėjas, tekstologas.

Gimė 1910 01 05 Burveliuose (Panevėžio r.) – mirė 1982 02 15 Vilniuje.

1921 m. įstojo mokytis Panevėžio berniukų gimnazijoje, po metų persikėlė į Kėdainių gimnaziją, kurią baigė 1928 m. Iki 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo literatūrą, vėliau mokėsi Teisės fakultete.

Po studijų dirbo žurnalų „Kūno kultūra ir sveikata“, „Žiburėlis“ redakcijose, Eltoje korektoriumi. Vėliau – įvairių leidyklų redaktoriumi: Valstybinės grožinės (1944–1951), Politinės literatūros (1945–1949), Politinės ir mokslo literatūros (1951–1951). Nuo 1956 m. iki mirties dirbo „Vagos“ leidykloje.

Pirmuosius vertimo darbus pradėjo 1933 m. Vertė iš rusų ir vokiečių kalbų. Išvertė T. Dreizerio romaną „Sesuo Keri (1940), N. Ostrovskio romanus „Audrų pagimdyti“ (1940), „Kaip grūdinosi plienas“ (1946), A. Tolstojaus romaną „Kančių keliai“ (3 kn. 1947–1949), S. Cveigo novelių rinkinį „Nepažįstamosios laiškas“ (1961), M. Frišo romanus „Homo Faber“ (1967), „Štileris“ (1970), T. Mano romanus „Lota Veimare“ (1967), „Užburtas kalnas“ (2 t., 1978), „Avantiūristo Felikso Krulio prisipažinimai“ (1981), K. Hamsuno – „Badas; Panas; Viktorija“ (1972). Išvertė E. M. Remarko, I. Turgenevo, M. de Unamuno ir kt. rašytojų kūrinių. Liko nebaigtas pradėtas versti romanas – H. Hesės „Stiklo karoliukų žaidimas“. Šio kūrinio vertimą baigė Dominykas Urbas (išleistas 1982).

V. Petrauskas – vienas žymiausių Lietuvos vertėjų, sovietmečiu skaitytojams suteikęs galimybių pažinti didžiųjų vokiečių rašytojų kūrybą. Nuolatinis jo rūpestis buvo kalbos grynumas, taisyklingumas, aiškumas. Vertėjas daug prisidėjo kuriant mokslinės literatūros terminologiją, ugdant kalbinę ir stilistinę kultūrą.

Įvertinimas
LSSR nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas (1975).

 

Nuotraukoje Vytautas Petrauskas. Iš: Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. Vilnius : Vaga, 1989, t. 2, p. 374.

---

Svarbesnė literatūra apie V. Petrauską

1. Juknevičius, Petras. Vertėjas iš Burvelių. Iliustr. // Tėvynė. 2010, saus. 9, p. 14.
2. Macevičius J. Didelės skolos jausmas // Pergalė. 1984, nr. 12, p. 157–158.
3. Markauskaitė, Saulutė-Genovaitė. Vytautas Petrauskas. Bibliogr. str. gale // Krekenava laiko tėkmėje. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2014. P. 290–291.
4. Naujokaitis J. Vytautas Petrauskas // Mūsų kalba. 1982, nr. 5, p. 52–54.
5. Petrauskas Vytautas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2010, [t.] 18, p. 99.
6. Švitinytė, Simona. Žinomas vertėjas iš Burvelių / Simona Švitinytė, Ilma Vienažindytė. Bibliogr. str. gale // Lėvens ir Nevėžio krašto žmonės. Panevėžys : Reklamos forma, 2011. P. 16–18.
7. Visockas V. Talentingo vertėjo netekus : [nekrologas] // Pergalė. 1982, nr. 3, p. 180–181.
8. Vytautas Petrauskas. Iliustr. // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. Vilnius : Vaga, 1989, t. 2, p. 374–376.