Teatro ir kino aktorė.

Gimė 1960 03 27 Biržuose.

1966–1977 m. mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1975–1978 m. lankė Juozo Miltinio dramos teatro studiją Panevėžyje. 1987 m. baigė Lietuvos konservatoriją, dramos teatro aktoriaus specialybę.

Nuo 1979 m. – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro (iki 1995 m. – Panevėžio dramos teatras) aktorė. Vaidina televizijos serialuose, sukūrė vaidmenis filmuose „Pakeliui į Maskvą“ (2003), „Mano tėvas“ (2007), „Atsisveikinimas“ („Laimingo žmogaus istorija“, 2008), „Amžini jausmai“ (2009).

Teatre sukūrė daugiau nei 100 vaidmenų; svarbesni: Aušrinė (B. Sruogos „Pavasario giesmė“, 1978), Nensi Menigo (V. Folknerio, A. Kamiu „Rekviem vienuolei“, 1979), Marytė (V.Krėvės „Žentas“, 1983), Irina (A. Čechovo „Trys seserys“), Aurelija (J. Grušo „Mykolas Glinskis“, abu 1985), Anastazijos Nibek šmėkla (S. I. Vitkievičiaus „Mažame dvarely“, 1993), Ilein Navazijo (N. Saimono „Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių“, 1994), Simona (J.Balasko „Girta naktis“, 1997), Rita Almers (H. Ibseno „Mažasis Ejolfas“, 2000), Junisė (T.Viljamso „Geismų tramvajus“, 2002), Vasilisa (M. Gorkio „Dugne“, 2004), Margarita (M. Zalitės „Margarita“ 2005, už vaidmenį pelnė Auksinį scenos kryžių), Klaudija (R. Šimelpfenigo „Moteris iš praeities“, 2006), Marselina (Bomaršė „Figaro vedybos“, 2007), Sofi (J. Puarė „Beprotiškas savaitgalis“, 2008), Diana Nikols (N. Saimono „Kalifornijos viešbutis“ 2009), Šarlota Šen (P. Šefelio „Meilės eliksyras“, 2010), Milda (E. Kauzaitės „Švytinčių burbulų partija“, 2011), Ponia Beiker (L. Geršė „Laisvi drugeliai“, 2012), Helen Sinkler (P.Rozenfeldo „Kulkos virš Brodvėjaus“, 2012), Dorina (Moljero „Tartiufas“, 2013), Irina Nikolajevna Arkadina (A. Čechovo „Žuvėdra“, 2014), Medėja (S. Osten, P. Lysander „Medėjos vaikai“, 2014), Žaklin Belman (M. Kamolečio „Prancūziškos skyrybos“, 2015), Pribuvėja (T. Džiudženoglu „Lavina“, 2016), Chanuma Burtikaant (A. Cagarelio „Chanuma“, 2017).

Įvertinimas
Auksinis scenos kryžius (2005).
Metų panevėžietė kultūros ir meno srityje (2005).


Nuotraukoje Asta Preidytė. Prieiga internete: https://www.kinoteatr.ru/kino/acter/w/post/258909/foto/276197/

---

Svarbesnė literatūra apie A. Preidytę

1. Januševičienė, Virginija. Auksinis scenos kryžius – aktorei A. Preidytei : Kultūros ministerijos teikiamas apdovanojimas už geriausią metų vaidmenį pirmą kartą per Nepriklausomybės metus atiteko J. Miltinio teatro aktorei. Iliustr. // Panevėžio rytas. 2005, kovo 31, p. 1, 3.
2. Kazlauskienė-Preidytė Asta. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 756.
3. Latvelytė, Tina. A. Preidytė: Dievas uždarė duris, atvers langą. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2007, saus. 9, priedas „Kultūra plius“, p. 7.
4. Mikučionytė, Raimonda. Šlovė aktorės ant pjedestalo neužkėlė. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2010, kovo 27, priedas „Savaitgalis“, p.7–8.
5. Musteikis, Audrius. „Margarita“ : dešimt metų, šimtas kartų. Iliustr. // Lietuvos žinios. 2015, geg. 5, p. 13.
6. Preidytė, Asta. Brutaliame amžiuje pribloškia atviras jausmas : Auksinio scenos kryžiaus laureatė A. Preidytė pasakoja apie savo ir vaidmens emocijas / [kalbėjosi] Rūta Oginskaitė. Iliustr. // Lietuvos rytas. 2005, bal. 5, priedas „Mūzų malūnas“, p. 1.
7. Preidytė, Asta. Asta Preidytė. Mano profesija yra žiauri, nes kiekvieną vakarą sudegi : [pokalbis] / kalbėjosi Danielė Lapinskaitė. Iliustr.. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-07-asta-preidyte-mano-profesija-yra-ziauri-nes-kiekviena-vakara-sudegi/55663 [Žiūrėta 2020 m. birželio 29 d.] // Bernardinai.lt [Elektroninis išteklius]. 2011, saus. 7.
8. Žigienė, Valentina. Kiekvienas spektaklis – egzaminas žiūrovams stebint. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2005, bal. 2, p. 8.