Rašytoja, eseistė.

Gimė 1960 03 05 Panevėžyje.

Baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1983 m. Vilniaus universitete – lituanistiką.

1983–1986 m. dirbo literatūros mokytoja Kabelių (Panevėžio r.) aštuonmetėje mokykloje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, iki 1994 m. dirbo įvairiose redakcijose. 1994–1997 m. gyveno Čikagoje (JAV), kur atliko mokslinį darbą – kartu su kalbininku G. Subačiumi išleido Čikagos Newberry bibliotekos lituanistinių ir prūsistinių knygų, išleistų iki 1882 m., katalogą.

Inicijavo tarptautinį šiuolaikinės literatūros forumą „Šiaurės vasara“, vykstantį nuo 2002 m., yra viena jo organizatorių.

1986 m. debiutavo kaip apsakymų rašytoja, tačiau pripažinimo sulaukė, pradėjusi skelbti esė kultūrinėje spaudoje (nuo 1999 m.). Penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“ (2002). Vėliau išleistos dar trys autorės esė knygos: „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2010), „Tekstų persekiojimas“ (2018).

G. Radvilavičiūtę kritikai laiko moderniosios lietuvių eseistikos, kuri šiuo metu yra populiariausias prozos žanras Lietuvoje, pradininke. Ji yra viena skaitomiausių lietuvių esė žanro atstovių.

Įvertinimas
Europos Sąjungos literatūros premija už esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2012).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2015).
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis (2015).
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už esė rinkinį  „Tekstų persekiojimas“ (2019).

Vilniuje, Literatų gatvės sienoje, Lietuvos literatams skirtoje galerijoje G. Radvilavičiūtei skirti M. Vosyliūtės (nr. 80) ir V. Laužonytės (nr. 145) meno kūriniai.

G. Radvilavičiūtė – apie Panevėžį:
„Vaikystėje atrodė, kad autobusai išvyksta ne į Vilnių, Kauną, Vilkaviškį, Pasvalį, Biržus, Saločius, Rygą ir Taliną, bet į gundantį neapibrėžtumu pasaulį, kuris žadėjo tai, ką net drąsiausiose svajonėse buvo baugu įsivaizduoti, ir tai, kas, rodės, neturėjo nieko bendra su tomis gatvėmis, kuriose gyvenau – Geležinkelio, Staniūnų ir Beržų. Dabar jau galiu pasakyti, kad tada banaliai klydau. Gyvenau kur kas didesniuose miestuose nei gimtasis, gyvenau mieste, kuriame visų žemėje egzistuojančių rasių gyventojų yra dvigubai daugiau nei visoje Lietuvoje, bet jie tik blankiai pakartojo gimtojo miesto potyrius.“ (Miesto IQ. 2009, Nr. 6 (birželis), p. 92–98.)

Nuotraukoje Giedra Radvilavičiūtė. Prieiga internete: http://www.šaltiniai.info/index/details/1537

---

Svarbesnė literatūra apie G. Radvilavičiūtę

1. Baranova, Jūratė. Rašytoja mezgėja // Šiaurės Atėnai. 2010, gruod. 10, p. 4.
2. Bertašavičiūtė, Rima. Du Giedros Radvilavičiūtės eseistikos siužetai. Santr. angl. Bibliogr. išnašose // Colloquia. 2012, nr. 28, p. 114–132.
3. Ivanauskienė, Milda. Giedra Radvilavičiūtė. Iliustr. // Literatų gatvė. [Vilnius] : Modernaus meno centras, [2014]. P. 126–127.
4. Radvilavičiūtė, Giedra. Rašytojo laimėjimai yra tekstai : į Astridos Petraitytės klausimus atsako eseistė Giedra Radvilavičiūtė // Literatūra ir menas. 2010, saus. 1, p. 2–3, 23.
5. Radvilavičiūtė, Giedra. Esė rašymas – hibridinis karas su savimi : [pokalbis] / užrašė Ramūnas Gerbutavičius. Iliustr. // Lietuvos rytas. 2016, vas. 13, p. 25.
6. Radvilavičiūtė, Giedra. Gimtojo miesto skiepai. Iliustr. // Miesto IQ. 2009, nr. 6 (birželis), p. 92–98.
7. Radvilavičiūtė, Giedra. Rašytoja G. Radvilavičiūtė: „Noriu grįžti į tą vietą, kur jau buvau“ : [pokalbis] / kalbėjosi Arūnas Brazauskas ; [su prierašu apie autorę]. Iliustr. // Veidas. 2016, nr. 3 (saus. 22), p. 36–39.
8. Sprindytė, Jūratė. Giedra Radvilavičiūtė: teksto aistra. Portr. // Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2016, vas. 20, p. 2.
9. Subačienė-Radvilavičiūtė Giedra // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 1146.