Dailininkas tapytojas, dailės pedagogas.

Gimė 1800 02 22 Stebėkiuose (Panevėžio r.) – mirė 1860 09 02 Vilniuje.

1809–1815 m. mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) bernardinų vienuolyno kolegijoje. 1816 m. pradėjo studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jas paliko ir 1816–1818 m. studijavo Fizikos ir matematikos fakultete. 1818–1821 m. tęsė studijas Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, kur mokėsi tapybos pas Joną Rustemą, grafikos pas Juozapą Saundersą ir skulptūros pas Kazimierą Jelskį. Studijuodamas priklausė Spindulingųjų draugijai, manoma, jog 1820–1821 m. buvo priimtas ir į Filomatų draugiją.

1821 m. vasarą gavęs Vilniaus universiteto rekomendacinius laiškus išvyko studijuoti į Prancūziją. 1822 m. rudenį persikėlė į Romą, ten gyveno iki 1831 m. Nuo 1826 m. gavo Vilniaus universiteto stipendiją studijuoti Italijoje. Romoje tobulinosi Šv. Luko akademijoje pas profesorių tapytoją Vinčenco Kamučinį bei pas skulptorių Bertelį Torvaldseną. Dailės studijas gilino Romos Prancūzų dailės akademijoje.

Gyvendamas Romoje subūrė dailininkus, parengė nacionalinio romantizmo programą. 1823–1824 m. su kitais Romoje studijavusiais sudarė lietuvių ir lenkų dailininkų būrelį. Gyvendamas Italijoje keliavo po šalį, tapydamas peizažus bei portretus. Aplankė Neapolį, Kaprio salą, Sorentą, Pompėją ir Herkulanumą, Tirolį, Fraskatį, Grotaferata, Popiežiaus olą, Nemi ir Albano ežerus, Monte Kavo kalną ir kitas vietas.

1831 m. grįžo į Vilnių. 1834–1860 m. dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute. Jame įsteigė piešimo studiją, kur iki gyvenimo pabaigos mokė piešimo ir tapybos.

K. Ruseckas – vienas žymiausių XIX a. lietuvių dailininkų, romantizmo dailės atstovas. Nutapė altorinių paveikslų Vilniaus katedrai, Vilniaus Šv. Teresės, Salų, Giedraičių, Ukmergės, Svėdasų, Maišiagalos, Breslaujos ir kt. bažnyčioms, „Nukryžiuotojo“ freską Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. Restauravo molbertinę ir sienų tapybą: 1833 m. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios freskas ir Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos paveikslą, 1837 m. Michelangelo Palloni freskas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Sukūrė portretų, animalistinių kompozicijų, Vilniaus ir jo apylinkių peizažų, buitinio žanro paveikslų („Pjovėja“ (1844), „Lietuvaitė su verbomis“ (1847)).

Daug K. Rusecko kūrinių liko užsienyje, ypač Italijoje. Lietuvos dailės muziejuje saugoma daugiau kaip 330 dailininko piešinių, eskizų, studijų, kopijų, peizažų, portretų, buitinių kompozicijų. Kūrinių turi Žemaičių muziejus „Alka“, Varšuvos nacionalinis, Krokuvos nacionalinis, Lodzės dailės, Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejai.

Atmintis
2000 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas su K. Rusecko atvaizdu. Vilniuje Kanuto Rusecko vardu pavadinta gatvė. 2005 m. K. Rusecko kapas Vilniaus Bernardinų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Iliustracija: Kanutas Ruseckas. Autoportretas. 1840. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki /Kanutas_ Ruseckas

---

Svarbesnė literatūra apie K. Rusecką

1. Chlomauskaitė, Rūta. Kanutas Ruseckas. Bibliogr.: 3 pavad. Bibliogr.: Knygos, katalogai [26] pavad.; straipsniai [28] pavad. // Šiandien aktualu. 2011, nr. 1(44), p. 125–132.
2. Drėma, Vladas. Kanutas Ruseckas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. 286, [2] p. : iliustr.
3. Janonienė, Rūta. Kanutas Ruseckas: paesaggi italiani. [Vilnius] : Versus aureus, [2007]. 71, [1] p. : iliustr.
4. Juknevičius, Petras. Garsusis XIX šimtmečio dailininkas nuo Vadoklių. Iliustr // Tėvynė. 2011, bal. 9, p. 15.
5. Kanutas Ruseckas : [tapyba, grafika, piešiniai, eskizai : paroda skirta 200-osioms dailininko gimimo metinėms, Vilniaus paveikslų galerija, 1999 gruodžio 9 – 2000 vasario 9 : parodos katalogas]. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 1999. 16, [2] p. : iliustr.
6. Kanutas Ruseckas // Anykštėnų biografijų žodynas [interaktyvus]. Prieiga internete: <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1407> [Žiūrėta 2018 m. gruodžio 17 d.].
7. Kanutas Ruseckas (1800–1860). Portr.. Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos valstybės kūrėjai. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2006, t. 1, p. 251–252.
8. Venclova, Tomas. Ruseckas Kanutas. Portr. // Vilniaus vardai. [Vilnius] : R. Paknio leidykla, 2017. P. 185–186.