Teatro ir kino aktorė
Gimė 1975 01 21 Panevėžyje.
1993 m. baigė Panevėžio 12-ąją vidurinę mokyklą. 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos akademiją. 1997 m. baigė aktorinio meistriškumo su sustiprintu muzikiniu paruošimu bakalauro studijas (kurso vadovas J. Vaitkus), 1999 m. – aktorinio meistriškumo magistro studijas (kurso vadovas J. Vaitkus, specialybės pedagogas O. Koršunovas).
Nuo 1999 m. vaidina OKT / Vilniaus miesto teatre (iki 2004 Oskaro Koršunovo teatras), nuo 2011 m. – ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Nuo 1995 m. sukūrė per 40 vaidmenų spektakliuose ir kino filmuose. Svarbesni vaidmenys teatre: Ūbienė (A. Žari „Karalius Ūbas, 1997), Berta (A. Strindbergo „Tėvas“, 1997), Mergaitė (B. M. Kolteso Roberto Zucco“, 1998), Saša (F. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras“, 1998), Lola („Moterų dainos“ pagal M. Dietrich dainas, 1998), Elena (V. Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“, 1999), Lulu (M. Ravenhillo „Schopping and fucking“, 1999), Nataša (M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, 2000), Moteris („Tango in Fa“, 2001), Betsi (M. von Mayenburgo „Parazitai“, 2001), Džuljeta (V. Šekspyro „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, 2003), Ofelija (V. Šekspyro „Hamletas“, 2008), Sonia (A. Čechovo „Dėdė Vania“, 2009), Nastia (M. Gorkio „Dugne“, 2010), Heidi (J. Jokela „Fundamentalistai“, 2011), Maša (A. Čechovo „Žuvėdra“, 2014), Herta (Th. Bernhardo „Didvyrių aikštė“, 2015), Dorina (Moljero „Tartiufas“, 2017), Ji (J. Strømgreno „Durys“, 2018), Rasa (J. Bednarczyk „Respublika“, 2020), Muziejaus darbuotoja („Fossilia“, 2023), Gregoras Zamza („Metamorfozė“, pagal F. Kafką, 2023).
Vaidino kino filmuose: „Kiemas“ (1999), „Nuodėmės užkalbėjimas (2007), „Amžinai kartu“ (2015), „Yana“ (2017), „Šeima“ (2018), „Nova Lituania“ (2019), „Pilis“ (2020), „Paradas“ (2022) ir kt.
Kritikai R. Samuolytės vaidybą apibūdina kaip temperamentingą, unikalios plastikos ir ritmo. Aktorė naudoja platų vaidybos priemonių diapazoną, savo vaidmenimis kuria stiprią įtaigą teatre ir kine.
Įvertinimas:
Kultūros ministerijos premija (1999).
Šv. Kristoforo statulėlė (1999, 2000).
Tarptautinis šiaurės šalių filmų festivalio prizas (2008).
Sidabrinė gervė (2008, 2020, 2023).
Auksinis scenos kryžius (2009).
Torūnės teatro festivalio prizas (2015).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2023).
Iš R. Samuolytės atsiminimų apie Panevėžio teatrą:
„Viskas prasidėjo gimtajame Panevėžyje. Kuo puikiausiai prisimenu savo pirmąjį vizitą į teatrą. Tuomet dar vykdavo dieniniai spektakliai suaugusiems. Buvau penktoje klasėje. Kartą mama turėjo du bilietus į teatrą, bet jos draugė susirgo ir teko eiti man. Aš labai nenorėjau, bet kai buvo pažadėta, kad mane atleis nuo paskutinės pamokos, sutikau. O nuėjusi likau sužavėta ir sukrėsta. Neatsimenu, kokia tai buvo pjesė, tačiau iki šiol įstrigo viena jos frazė: „Aš – prostitutė!“ Po to lemtingojo karto teatrą ėmiau lankyti nuolat. Labiausiai mane žavėjo du dalykai: kaip prieš spektaklį dūgzdamos lėtai gęsta žiūrovų salės lempos ir kaip šnarėdama atsiveria scenos uždanga. Tie momentai man atrodė labai paslaptingi, magiški, net mistiški. Kartais gailiuosi, kad dabar nebeliko spektaklių, kurie prasidėtų nuo uždangos atsivėrimo.“ (Ivanauskaitė J. Švelnūs tardymai. Vilnius: Tyto alba, 2005. P. 244)
Nuotraukoje Rasa Samuolytė. Monikos Požerskytės-Kalvelės nuotr. Prieiga internete: https://www.themoviedb.org/person/1203625-rasa-samuolyte/images/profiles?language=lt-LT
Svarbesnė literatūra apie R. Samuolytę
1. Atsiverti, atiduoti ir šiek tiek pasilikti sau : [pokalbis su Rasa Samuolyte ir Dainiumi Gavenoniu] / kalbina Aušra Kaminskaitė. Iliustr. // Nemunas. 2018, Nr. 12, p. 4–13.
2. Brukštutė, Milda. Įkyrus meilės ilgesys : apie aktorės Rasos Samuolytės kuriamus vaidmenis. Iliustr. // Krantai. 2016, Nr. 2, p. 38–41.
3. Man tai – didžiulis pripažinimas : [pokalbis su Rasa Samuolyte] / [kalbėjosi] Jūratė Ražkovskytė. Iliustr. // Žmonės. 2023, Nr. 51/52 (gruod. 21), p. 42–43.
4. Rasos Samuolytės juoko ir ašarų dėžutės : [pokalbis su aktore] / užrašė Jurga Ivanauskaitė. Portr. // Švelnūs tardymai / Jurga Ivanauskaitė. Vilnius : Tyto alba, 2021. P. 263–272.
5. Renevytė, Rimgailė. Iš detalės į visumą : Rasa Samuolytė. Iliustr. // Kinas. 2023, Nr. 2, p. 9–11.
6. Renevytė, Rimgailė. Vien tik aš, vienintelis niekas : apie aktorės Rasos Samuolytės veikėjas. Iliustr. // 7 meno dienos. 2018, kovo 16, p. 6.
7. Samuolytė Rasa. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 1088.
8. Visiška laisvė yra bedugnė : [pokalbis su Rasa Samuolyte] / [kalbėjosi] Laisvė Radzevičienė. Iliustr. // Moteris. 2023, Nr. 3 (kovas), p. 98–101.