Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, geologas.

Gimė 1929 03 21 Čikagoje (JAV) – mirė 2016 12 07 Vilniuje.

1930 m. su tėvais atvyko į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje ir 7-ojoje pradinėse mokyklose. 1941–1948 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo geologo kvalifikaciją. 1961 m. baigė kursus Leningrado kalnakasybos institute. 1965–1969 m. mokėsi SSRS valstybinio statybos komiteto statybos inžinerinių tyrinėjimų gamybinio ir mokslo tyrimų instituto neakivaizdinėje aspirantūroje.

1953–1969 m. dirbo Sąjunginio projektavimo ir mokslinio tyrimo instituto „Hidroenergprojekt“, (nuo 1962 m. „Hidroprojekt“) Vakarų ekspedicijoje. Rengė Kauno, Pliavinių, Rygos, Kegumo II hirdoelektrinių projektus. 1969–1978 ir 1992–2001 m. dėstė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.

Geologijos-mineralogijos mokslų daktaras (1969), docentas (1977).

1972 m. įsitraukė į pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui disidentinį judėjimą. Bendradarbiavo nelegalioje antisovietinėje spaudoje – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, „Aušroje“, „Alma Mater“ – ją platino. Kaupė ir sistemino medžiagą apie tikinčiųjų teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje. 1976–1979 m. parengė ir išplatino monografiją „Dvasinis genocidas Lietuvoje“ (išspausdinta 1996). 1978–1979 m. pogrindinio periodinio leidinio „Perspektyvos“ kūrėjas ir redaktorius. 1980 m. suimtas, nuteistas 7 metų laisvės atėmimo ir 5 metų ištrėmimo bausme, kalintas Baraševo lageryje (Mordovija). 1987 m. nuo tolesnės bausmės atleistas, ištremtas iš SSRS. 1987–1992 m. gyveno Čikagoje (JAV) aktyviai skleidė žinias apie padėtį SSRS okupuotoje Lietuvoje, teikė informaciją JAV ir Kanados valstybinėms įstaigoms, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose. 1987 12 10 Baltuosiuose rūmuose buvo priimtas JAV prezidento R. Reigano. 1988 03 26 Vatikane susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1988 m. koordinacinio centro „Democracy and Independence“ vienas kūrėjų (centras vienijo Vakaruose gyvenančius buvusius sovietinius politinius kalinius). 1992 m. grįžo į Lietuvą. 1994–1997 m. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius.

Lietuvos Helsinkio grupės (1979), Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros visuomeninės komisijos narys. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.

Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių, publicistinius straipsnius publikavo Lietuvos ir užsienio spaudoje. Išleido knygų. Svarbesnės: „Žaidimas KGB tinkluose“ (1996), „Balsas iš Lietuvos pogrindžio. 1972–1987 metai“ (2006), „Lietuva iš anapus“ (2 d. 2006), „Melo, neapykantos ir šmeižto kronika: 1993–1997 metai“ (2007), „KGB voratinklyje“, „Geologija – dalis gyvenimo“, „Mokslo ir gyvenimo baruose“ (visos 2009), „Praėjusio laiko atspindžiai“ (2011). Sudarė knygas: „Lietuva ir pasaulis 1991-ųjų sausyje: svarbesnių įvykių kronika“ (1995), „Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę: įvykių kronika“ (2 d. 1997), „Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai“ (2003).

V. Skuodis – vienas iš ryžtingiausių ir nuosekliausių Lietuvos dvasinio pasipriešinimo kovotojų, atkakliai siekusių Lietuvos nepriklausomybės iki pat jos valstybingumo atkūrimo.

Įvertinimas
PEN klubo Norvegijos centro garbės narys (1985).
Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999).

Atmintis
V. Skuodžio asmeninio archyvo dokumentų rinkiniai saugomi Vilniaus universiteto, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekose, kelių šimtų knygų rinkinys geologijos temomis V. Skuodžio dovanotas Lietuvos geologijos muziejui Vievyje. 2019 m. jo atminimui Vilniaus universiteto botanikos sode atidengtas vardinis suoliukas.

 

Nuotraukoje Vytautas Skuodis. Panevėžio a. G. Petkevičaitės–Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB F146-35.

---

Svarbesnė literatūra apie V. Skuodį

1. Bloznelis, Mindaugas Julius. Dr. Vytautui Skuodžiui – 75 // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2004, t. 24, p. 611–614.
2. Genzelis, Bronislovas. Vytautas Skuodis ir Lietuvos valstybingumo atkūrimas // Lietuva iš anapus. Vilnius : Gairės, 2006, [kn. 1], p. 15–18.
3. Narbutas, Vytautas. Daugiaaukštis Vytauto Skuodžio rūmas : 1929.03.21– 2016.12.07 : pro memoria // Geologijos akiračiai. 2017, nr. 1, p. 59–62.
4. Skuodis, Vytautas. „Nors esu gamtininkas, bet savo dvasioj humanitaras“ : pokalbis] / kalbino Solveiga Daugirdaitė] // Nevienareikšmės situacijos. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 273–290.
5. Skuodis, Vytautas. [Autobiografija]. Iliustr. // Mes iš VIIIa klasės, 1948–2008. [Panevėžys : Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 2010]. P. 90–91.
6. Skuodis, Vytautas. Vytauto Skuodžio gynybos kalba [sovietiniame teisme 1980 m.] // Balsas iš Lietuvos pogrindžio, 1972–1987. Vilnius : Gairės, 2006. P. 99–106.
7. Skuodis, Vytautas. Prisiminimai apie Panevėžį ir jo biblioteką ; su prier. apie aut.. Iliustr. // Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis. Panevėžys : Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2019. P. 114–119.
8. V. Skuodžio gyvenimo ir veiklos datos // Vytautas Skuodis : bibliografijos rodyklė. Vilnius : Gairės, 2003. P. 17–22.