Filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas.

Gimė 1944 09 12 Panevėžyje – mirė 2019 12 18 Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

1962 m. aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultetą. 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. Stažavosi Frankfurto Gėtės vardo universitete (Vokietija).

1973–2012 m. dėstė Vilniaus universitete, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 m. profesorius emeritas.

Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1987). Profesorius (1990). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2007), narys emeritas (2019).

Pagrindinės filosofo mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija, metafizikos prigimtis ir esmė, mass media metafiziniai pagrindai, kalbos filosofija, meno kūrinio prigimtis, technomokslo ištakos.

A. Šliogeris – iškiliausias šiuolaikinis lietuvių mąstytojas ir produktyviausias Lietuvos filosofas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. Pirmoji knyga „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ pasirodė 1985 m. Kiti svarbesnieji darbai: „Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai“ (1988, 2016), „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990, 2006), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Post scriptum: iš filosofinių dienoraščių“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys“ (1995), „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996, 2011), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), „Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Kas yra filosofija?“ (2001), „Niekis ir Esmas“ (2 t., 2005), „Bulvės metafizika“ (2010), „Lietuviškosios paraštės“ (2011) ir kt. Į anglų kalbą išversti ir užsienyje išleisti jo veikalai „Niekio vardai“ („Names of Nihil“. Amsterdam; New York, 2008), „Daiktas ir menas“ („The thing and art“. Amsterdam; New York, 2009), „Filosofijos likimas“ („The fate of philosophy“. New York , 2011).

Parašė daugybę straipsnių ir esė apie filosofijos prigimtį ir ištakas, Vakarų kultūros filosofijos pamatus, meno prigimtį, meno kūrinio ontologiją ir meninės kūrybos fenomeną, šiuolaikinę lietuvių kultūrą (poeziją, prozą, teatrą, fotografiją), senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, XX a. lietuvių, egzistencinę (ypač Heideggerio) ir  dabartinę prancūzų filosofiją.

Į lietuvių kalbą išvertė klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos autorių – Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso, Karlo Jasperso, Roberto A. Dalio, Haroldo J. Bermano, Johno Lechte – veikalų.

Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją, ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklės kritikas. Išplėtojo filotopijos, t.y. meilės vietai ir savo vietos supratimo filosofiją, sukūrė filosofijos terminų. Jo talento išskirtinumą rodo ir tai, kad jis vienintelis yra abiejų nacionalinių premijų – mokslo bei kultūros ir meno – laureatas.

Vienas iš Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjų, Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio tarybos narys (nuo 1995). Vilniaus universiteto tarybos narys.

Įvertinimas:
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (1992).
Šv. Kristoforo statulėlė (2005).
Lietuvos mokslo premija (2010).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2016).
Panevėžio miesto garbės pilietis (2022).

Atmintis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas A. Šliogerio asmeninis rankraščių archyvas, kurį bibliotekai padovanojo pats filosofas, o 2021 m. vertingais dokumentais ir knygomis papildė jo našlė Zita Šliogerienė. 2020 m. Panevėžyje Šermukšnių gatvės, kurioje filosofas užaugo, skverui suteiktas Arvydo Šliogerio vardas, skvere įmonės „Metalistas LT“ iniciatyva pasodintas jam skirtas ąžuoliukas.

Nuotraukoje Marijus Arvydas Šliogeris. Juditos Grigelytės nuotrauka. Prieiga internete: https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2019/12/18/mire-filosofas-ir-rasytojas-arvydas-sliogeris

---

Svarbesnė literatūra apie A. Šliogerį

1. Baranova, Jūratė. Arvydo Šliogerio fenomenas ir kelios filosofijos sampratos. Rec. kn.: Niekis ir Esmas // Meditacijos: tekstai ir vaizdai. Vilnius : Tyto alba, 2005. P. 129–136.
2. Donskis, Leonidas. Arvydas Šliogeris: tarp provokacijos ir tylos // Užmaršties amžiaus siužetai. Vilnius : Versus aureus, [2015]. P. 226–234.
3. Juzefovič, Agnieška. Arvydo Šliogerio fenomenas šiuolaikinėje Lietuvos filosofijoje. Santr. angl.. Bibliogr.: 26 pav. // Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, nr. 1, p. 63–70.
4. Kardelis, Naglis. Drąsaus ir garbingo mąstymo riteris: in memoriam Arvydui Šliogeriui. Iliustr. // Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos. Vilnius, 2019. P. 620–622.
5. Lėka, Aušra. A. Šliogeris – filosofas-poetas ir filosofas-skandalistas : unikalus lietuvis mąstytojas netradiciniu požiūriu į pasaulio kasdienybę daro perversmus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmonių galvose : [apie žurnalo „Veidas“ „Mini Nobelio“ laureatą filosofijos mokslų srityje]. Portr., iliustr. // Veidas. 2013, nr. 3 (spalio 14), p. 36–37.
6. Šliogeris Arvydas // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 1043–1044.
7. Šliogeris Marijus Arvydas. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 1190.
8. Tervidytė, Elena. Iškiliausias lietuvių filosofas : [pokalbis apie A. Šliogerį / kalbėjosi] E. Tervidytė, V. Daujotytė, N. Kardelis. Iliustr. // Asmenybės. Vilnius : Dialogas [i.e. UAB „Polilogas“], 2003. P. 89–93.