Rašytojas.

Gimė 1928 10 20 Panevėžyje – mirė 2013 02 25 Vilniuje.

Augo Panevėžyje bei Pumpėnuose. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos, gyveno Rusijoje. 1951 m. Vilniaus universitete baigė rusų filologiją. 1950–1951 m. redagavo žurnalą „Žvaigždutė“. 1952–1954 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–1959 m. – sąjungos valdybos sekretorius. Nuo 1959 m. atsidėjo rašytojo darbui.

Išleido daugiau kaip 20 knygų vaikams – apysakų, pasakų, apsakymų rinkinių. Suaugusiems parašė romanų, pjesių, novelių, apysakų, apsakymų bei kritikos straipsnių rinkinių, esė, pokalbių ir atsiminimų knygą „Laiko sūpuoklėse“ (2009), eilėraščių rinkinį „Baltam glėby“ (2006). Labiausiai žinomi autoriaus stambiosios prozos kūriniai: „Laiptai į dangų“ (1963, 1964, 1966, 1970), „Adomo obuolys“ (1966, 1973, 1979), „Uostas mano – neramus“ (1968, 1974), „Saulė vakarop“ (1976), „Kelionė į kalnus ir atgal“ (1981, 1983), „Medžliepis“ (1986), „Išsipildymas ne pagal Joaną“ (2003), „Su skrybėle Kurfiurstendame“ (2004).

Kūryba versta į 25 kalbas. M. Sluckio kūrybos motyvais pastatyta pjesė „Duokit jiems sparnus“ (pagal romaną „Geri namai“), sukurti filmai pagal romanus „Laiptai į dangų“ ir „Svetimos aistros“.

M. Sluckis vienas pirmųjų sovietinėje lietuvių prozoje panaudojo impresionizmo bei vidinio monologo techniką.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1949).

Įvertinimas
LSSR valstybinė premija už apsakymų rinktinę „Žingsniai“ (1966).
Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Merginų sekmadienis“ (1972).
LSSR komjaunimo premija už vaikų apsakymų rinktinę „Aš vėl matau vėliavą“ (1976).
LSSR liaudies rašytojas (1984).
Petro Cvirkos premija už knygą „Medžliepis“ (1987).
Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004).

Atmintis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugoma rašytojo perduota dalis asmeninio archyvo. „Vagos“ leidykla yra išleidusi M. Sluckio Raštus (10 t., 1976–1984; 6 t. 1988–1989).

 

Nuotraukoje Mykolas Sluckis. O. Pajedaitės fotografija. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB RKRS F148.

---

Svarbesnė literatūra apie M. Sluckį

1. Bubnys, Vytautas. Gyvas mūsų širdyse ir knygose // Metai. 2013, nr. 4, p. 152–153.
2. In memoriam: Mykolas Sluckis 1928.10.20 – 2013.02.25 : [nekrologas] // Nemunas. 2013, vas. 28/kovo 6 (nr. 8), p. 23.
3. Sluckis Mykolas // XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. Vilnius : Musmirė, 2007. P. 191–192.
4. Sluckis, Mykolas. Laiko sūpuoklėse : esė, bruožai portretams, pokalbiai. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 199, [1] p.
5. Sluckis Mykolas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2012, [t.] 22, p. 122.
6. Sluckis, Mykolas. Iš vaikystės, kai atsiveria akys : [pokalbis] / kalbėjosi Leonas Peleckis-Kaktavičius // Varpai. 1999, [nr.] 13, p. 18–28.
7. Urba, Kęstutis. Mykolas Sluckis. Geri namai. Iliustr. // Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai: reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogas. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka : Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, 2017. P. 102.