Salomėja Stakauskaitė

Salomėja Stakauskaite

Pedagogė, Lietuvos steigiamojo seimo narė, visuomenės veikėja.

Gimė 1890 05 20 Užliaušiuose (Panevėžio r.) – mirė 1971 09 26 Panevėžyje, palaidota Krekenavos kapinėse.

1902–1909 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje, įgijo namų mokytojos teises. 2-jus metus studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas. Turėjo matematikos mokytojos licenciją.

Metus mokytojavo Volovskos mergaičių mokytojų kursuose, pusmetį dirbo Chiličkų (Lenkija) aukštesniojoje moterų ūkio mokykloje. Grįžusi į Lietuvą tapo Kauno „Saulės“ mokytojų kursų vedėja. Apsigyvenusi pas brolį kun. Juozapą Stakauską Panevėžyje slapta dirbo pedagoginį darbą. I pasaulinio karo metais Panevėžyje rengė mokytojų kursus dėstomąja lietuvių kalba. Nuo 1918 m. pakviesta į Jurbarką steigti „Saulės“ draugijos progimnazijos, dirbo joje mokytoja, nuo 1919 m. – vedėja.

1922–1935 m. – Krekenavos vidurinės mokyklos vedėja, vėliau mokytoja, laikinai ėjo direktorės pareigas. 1935–1937 m. – Šėtos vidurinės mokyklos mokytoja. 1947–1951 m. Panevėžio I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) dirbo mokytoja, bibliotekos vedėja.

Steigiamojo Seimo narė (1920 05 15 – 1922 11 13). Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, kurį laiką buvo frakcijos sekretorė. Dirbo Konstitucijos, Bibliotekos komisijose. Moterų, tarp jų ir S. Stakauskaitės, pastangomis į Konstituciją buvo įtrauktas 101 straipsnis, kuriame deklaruojamas dėmesys šeimai, motinystei, dorai ir sveikatai. Kartu su kitomis moterimis parengė ir pateikė svarstyti projektą, reglamentuojantį prekybą alkoholiu, pateikė baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo projektą, siūlantį panaikinti arba pakeisti straipsnius, kurie palaiko vyrų ir moterų teisių nelygybę turto ir šeimos santykiuose. Pasibaigus Steigiamojo seimo kadencijai iš politikos pasitraukė, atsidėjo pedagoginei veiklai.

1919–1920 m. – Jurbarko miesto valdybos narė, Lietuvių katalikių moterų draugijos skyriaus pirmininkė, aktyvi Šv. Zitos labdaros draugijos narė, priklausė jos valdybai.  Rašė moterų spaudai, rėmė ją savo lėšomis.

Atmintis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne saugoma S. Stakauskaitės nuotraukų.

 

Nuotraukoje Salomėja Stakauskaitė. Nuotraukos fragmentas. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninis archyvas.


Svarbesnė literatūra apie S. Stakauskaitę

  1. Blažytė-Baužienė, Danutė. Stakauskaitė Salomėja : (1920 05 15 – 1922 11 13). Portr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 349–350.
  2. Dlugauskaitė, Nijolė. Kunigai Juozapas bei Pranciškus Stakauskai ir jų seserys. Iliustr. // XXI amžius. 2003, rugs. 19, p. 6.
  3. Saladūnaitė, Albina. Salomėja Stakauskaitė. Iliustr. // Panevėžio kraštas virtualiai [interaktyvus]. Panevėžys, 2020 05 20. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/2020/05/salomeja-stakauskaite/ [Žiūrėta 2020 m. gegužės 20 d.].
  4. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. Portr. // Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Vilnius : Tautos paveldo tyrimai, 2012. P. 11–81.