Poetas, vertėjas, publicistas.

Gimė 1939 03 16 Putauskuose (Panevėžio r.) – mirė 2010 05 09 Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą.

1957–1960 m. dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose. 1963–1967 m. gyveno Panevėžyje, dirbo miesto laikraščio „Panevėžio tiesa“ redakcijoje. Vienerius metus dirbo Panevėžio naftos bazės buhalterijoje. 1967–1978 m. su pertraukomis – „Literatūros ir meno“ redakcijos darbuotojas.

Eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m. 1966 m. debiutavo „Poezijos pavasario“ almanache. Išleisti jo poezijos rinkiniai: „Raudoni šermukšniai“ (1966; išleido gyvendamas Panevėžyje), „Vėjas rugiuos“ (1971), „Spalio žvaigždės“ (1977), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Varpo kėlimas“ (1984), „Lapkričio medis“ (1985), „Rinktinė“ (1986), „Tas kraštas“ (1989), „Tamsūs buvo žiedai“ (1990), „Trečias brolis“ (1993), „Žirgo maudymas“ (1995), „Tik vienąsyk“, „Tamsos varpai, šviesos varpai“ (abu 1998), „Einu namo“ (1999), „Praėjęs amžius“ (2001), „Naktiniai sodai“ (2002), „Ligi dvyliktos“ (2003), „Lyrika“ (2 t., 2009), „Žemė buvo šviesi“ (2016).

Nuo 1978 m. – literatūros vertėjas iš rusų, anglų, latvių, rumunų ir kitų kalbų. Tarp jo verstų poetų – A. Fetas, B. Pasternakas, J. Rainis, A. Achmatova, F. Tiutčevas ir kt.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1971).

Įvertinimas
LSSR valstybinė premija (1979).
„Poezijos pavasario“ laureatas (1991).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (1996).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1999).
Vytauto Tamulaičio I-oji premija (2000).
Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo žymuo „Lino žiedas“ (2000).
Taraso Ševčenkos fondo premija už poezijos vertimus iš ukrainiečių kalbos (2001).
Jotvingių premija už poezijos rinktinę „Praėjęs amžius“ (2001).
Antano Miškinio premija už eilėraščių knygą „Ligi dvyliktos“ (2004). Taip pat yra pelnęs Salomėjos Nėries, Vinco Krėvės, Julijono Lindės-Dobilo literatūros premijas. 
Biržų rajono garbės pilietis (2011).

Atmintis
Apie J. Strielkūną sukurtas dokumentinis kino filmas iš ciklo „Menininkų portretai“ (rež. J. Matonis, 2000). Vabalninko (Biržų r.) parke pastatytas Jono Strielkūno suolelis (aut. V. Jatulevičius). Ant jo užrašas „Nebelaukite namiškiai, Vabalninke būsiu aš“, paimtas iš J. Strielkūno eilėraščio.

J. Strielkūnas – apie Panevėžį:
„Prabėgo ketvirtis amžiaus, kai aš nebe Panevėžyje. Tačiau vis tiek miela sveikinti jubiliejų švenčiantį jaunystės miestą. Būkite laimingi tie, kurie dabar jame gyvenate. Ilsėkitės ramiai, mirusieji. Gal mūsų praėję metai niekur nedingsta ir šviesūs jaunystės šešėliai lig šiolei mėnesienos naktimis vaikšto užmigusio miesto gatvėmis, prisimindami tai, ko neišdildo joks laikas. (1986–1993).“ („Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon…“. Vilnius, 2014. P. 38–39)

Nuotraukoje Jonas Strielkūnas. Prieiga internete: http://literaturairmenas.lt/index.php/poezija/jonas-strielkunas-is-neskelbtu-eilerasciu

---

Svarbesnė literatūra apie J. Strielkūną:

1. Baltrušaitytė, Renata. Jonas Strielkūnas: „Man brangiausia – paprasta žolė“. Portr. // Veidas. 2009, nr. 9, p. 50–51.
2. Braziūnas, Vladas. Eilėraštis ir doras jo žmogus : in memoriam. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2010, geg. 14, p. 11.
3. Butkevičius, Algirdas. Jonas Strielkūnas. Likęs šiapus nebūties. Iliustr.. https://www.bernardinai.lt/jonas-strielkunas-likes-siapus-nebuties/ // Bernardinai.lt [Elektroninis išteklius]. 2020, gruod. 8. [Žiūrėta 202012 09].
4. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Gyvenimas prie turgaus : monografija apie Joną Strielkūną. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. 334, [2] p. : iliustr., portr.
5. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Jonas Strielkūnas // Asmeniniai kursai. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2017]. P. 163–171.
6. Garbauskaitė, Mirdza. Poetas Jonas Strielkūnas. Bibliogr. str. gale // XX amžiaus Vabalninkas : datos, įvykiai, žmonės. [Panevėžys : Panevėžio spaustuvė], 2007, p. 287–291.
7. Kunčius, Herkus. Santarvėje su pasauliu ir savimi. Portr.. Santr. angl., p. 95 // Kultūros barai. 2010, nr. 5, p. 19–20.
8. „Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon…“ : Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Jonas Strielkūnas gyvenime ir kūryboje / [sudarė Stasys Lipskis]. Vilnius : Žuvėdra, 2014. 95, [1] p. : iliustr., faks., portr.
9. Mizaras, Vilius. Pilkų dienų šviesa : [atsiminimai]. Iliustr. // Krantai. 2012, nr. 1, p. 8–11.
10. Mykolaitytė, Aurelija. Jono Strielkūno žemė. Iliustr.. Santr. angl. (str. gale), latv., p. 71. Bibliogr.: 36 pavad. // Žiemgala. 2016, nr. 1, p. 5–9.
11. Slavinskaitė, Irena. Jono Strielkūno kūryba : poetinės semantikos etiudai : monografija. Vilnius : Vaga, 1990. 255, [1] p.
12. Strielkūnas Jonas. Iliustr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 107.
13. Strielkūnas, Jonas. Jonas Strielkūnas: „Gyvendavome literatūra“ : [pokalbis] / kalbėjosi Antanas Šimkus. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2009, kovo 20, p. 2–3.
14. Strielkūnas Jonas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2012, [t.] 22, p. 595–596.
15. Tūtlytė, Rita. Egzistencinis rūpestis ir romanso žanras : [J. Strielkūno lyrika]. Persp. iš: Gimtasis žodis, 1999, nr. 3, p. 21–25. Bibliogr. išnašose // Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita. Vilnius : Gimtasis žodis, 2006. P. 156–161.