Eugenija Šulgaitė (Karkienė)

Eugenija Šulgaitė. K. Vitkaus nuotr. PAVB JMPSC FKV-4382

Teatro ir kino aktorė.

Gimė 1923 05 14 Raguvoje (Panevėžio r.) – mirė 2014 07 28 Panevėžyje.

Mokėsi Raguvos progimnazijoje, 1943 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1942–1944 m. mokėsi Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje (vadovas J. Miltinis).

1945–1998 m. Panevėžio dramos teatro (nuo 1995 Juozo Miltinio dramos teatras) aktorė.

E. Šulgaitė buvo viena pagrindinių Juozo Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų; svarbiausi: Gaškienė (A. Vienuolio „Prieblandoje“), Ana Andrejevna (N. Gogolio „Revizorius“, abu 1946), Heda (H. Ibseno „Heda Gabler“, 1957), Linda (A. Milerio „Komivojažerio mirtis“, 1958), Ledi Makbet (V. Šekspyro „Makbetas“, 1961), Daktarė Matilda fon Cand (F. Diurenmato „Fizikai“, 1967), Voronkova (A. Galino „Retro“, 1982), Kalvaitienė (V. Krėvės „Žentas“, 1983), Kukuškina (A. Ostrovskio „Pelninga vieta“, 1984).

Sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų kino filmuose: Marija Rimšienė („Vienos dienos kronika“, 1963), Lokienė („Niekas nenorėjo mirti“, 1965), Blindos motina („Tadas Blinda“, 1972), Juozo motina („Laimingas laimės neradęs“, 1973), Motina („Virto ąžuolai“), Katrė („Sodybų tuštėjimo metas“, abu 1976), Kačia („Kalavijo šešėlyje“, 1977), Stanislovo motina („Faktas“, 1980), Motina („Atsiprašau“, 1982), Monika Kairienė („Gyvenimas po klevu“), Letos senelė „Neatmenu tavo veido“, abu 1988) ir kt. Kine dažniausiai vaidino patraukiančios gyvenimiška išmintimi ir šiluma žmonos arba motinos tipą. Vaidyba santūri, būdingas psichologizmas, raiškios detalės.

Įvertinimas
LSSR nusipelniusi artistė (1960).
Labiausiai nusipelniusi panevėžietė meno srityje (2001).

Atmintis
2007 m. Karkų šeimos kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, kuriame palaidota E. Šulgaitė, įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Eugenija Šulgaitė Heda Gabler H. Ibseno spektaklyje „Heda Gabler“. 1957 m. K. Vitkaus nuotrauka. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro archyvas, FKV-438/2.


Svarbesnė literatūra apie E. Šulgaitę

  1. Baltušnikaitė, Živilė. Aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė. Iliustr. // Raguva. Vilnius, 2001, p. 1058–1060.
  2. Pauraitė-Puplauskienė, Roma. Eugenija Šulgaitė (1923–2014) : [nekrologas]. Portr. // Kinas. 2014, nr. 3, p. 62.
  3. Šulgaitė Eugenija, Karkienė. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2013, [t.] 23, p. 287.
  4. Šulgaitė, Eugenija. Svarbiausia išsaugoti žmoniškumą : [pokalbis] kalbėjosi Ineza Juzefa Janonė // Buvo nebūtinai. Vilnius : Versus aureus, [2009]. P. 20–29.
  5. Šulgaitė Eugenija. Nuotr.. Bibliogr. išnašose // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 462–463.
  6. Šulgaitė, Eugenija. Vizitas pas seną teatro damą : [pokalbis] / kalbėjosi Audronė Jablonskienė. Iliustr. // Respublika. 1997, kovo 17, p. 20–21.