Liaudies skulptorius kryždirbys.

Gimė 1835 01 28 Glitėnuose (Panevėžio r.) – mirė 1916 03 07 Burveliuose (Panevėžio r., palaidotas Surviliškyje, Kėdainių r.).

Gimė neturtingoje valstiečių šeimoje. Drožinėti pradėjo dar piemenaudamas. Spėjama, kad lankė parapijinę Krekenavos mokyklą.

Gyveno ir dirbo Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse. Spaudos draudimo metais (1864–1904) palaikė ryšius su knygnešiais. Uždraustą literatūrą platino ir pats.

V. Svirskis – vienas žymiausių XIX amžiaus kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų. Skulptoriaus darbai puošė Krekenavą, Surviliškį, Ibutonis, Žibartonis, Miegėnus, Pakruostę, Josvainius, Krakes, Grinkiškį, Gudžiūnus, Vandžiogalą, Babtus ir kitus kaimus. Nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo savo namų. Apsistodavo kryžių savo sodybai užsakiusiųjų padaryti namuose, ten ir gyvendavo, kol baigdavo darbą. Tada pėsčias iškeliaudavo pas kitus užsakovus.

Iš ąžuolo sukūrė daugiau nei 200 nepakartojamos meninės formos koplytstulpių (Ibutoniuose, 1863, Okainiuose, 1898) ir kryžių (su horeljefu „Nekaltai pradėtoji Švč. Mergelė Marija“, su horeljefu „Dievo Motina“, abu XIX a. pab., Surviliškio kapinėse, 1883, ir bažnyčių šventoriuose – Bakainiuose, Pakruostėje, visi 1891, Pakarklėje, 1906), keletą kamerinės skulptūros kūrinių (Surviliškio bažnyčioje). Tikėtina, kad gali būti sukūręs ir Paberžės bažnyčios altorių.

Kryžiai ir koplytstulpiai (dažniausiai 4–5 m aukščio) – su tame pačiame rąste iš kelių pusių įkomponuotais reljefais. Siekdamas vaizdui kuo platesnės erdvės, kryžiui skaptuoti panaudodavo ąžuolo drūtgalį, todėl į žemę buvo kasama ąžuolo kamieno viršūnė. Skulptūras V. Svirskis padengdavo spalva, išraižydavo dažniausiai lietuviškus įrašus. Kūriniai monumentalūs, raiškaus silueto, darniai susiję su aplinka. Jiems būdingas emocingumas, vidinė ekspresija, dekoratyvumas, sudėtinga, dažnai daugiafigūrė kompozicija, sodrios plastiškos formos, skulptūrinių formų ir architektūrinių elementų dermė. Kai kurie kūriniai turi savitai transformuotų baroko apraiškų.

Šiandien belikę apie pusšimtis iš visų skulptoriaus sukurtų kūrinių. Jų turi Lietuvos dailės, Kėdainių krašto, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos liaudies buities muziejai. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomi trys dievdirbio sukurti kryžiai. Be jų Panevėžio rajone saugoma dar keletas skulptoriaus darbų Ėriškių, Ibutonių, Iciūnų kaimuose, Šilų bažnyčios šventoriuje. Kryžių yra išlikusių ir Kėdainių, Ukmergės, Radviliškio rajonuose.

Atmintis
Apie V. Svirskį sukurtas dokumentinis filmas („Vincas Svirskis“, rež. R. Verba, 1967). Surviliškyje veikia Vinco Svirskio vardo pagrindinė mokykla. Surviliškio miestelio herbe atvaizduotas vieno iš V. Svirskio kryžių fragmentas. 1996 m. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos kieme jam pastatyta akmeninė skulptūra (aut. A. Gilius, 1988). Skulptoriaus gimtinėje Panevėžio rajone Glitėnų kaime – medinė skulptūra (aut. V. Petrėnas, 1986), 1989 m. – akmeninis paminklas, kuriame įrašas: „Keleivi, sustok ir pagerbk čia, Glitėnų kaime, 1835 m. sausio 28 d. gimusį Vincą Svirskį, kuris iš ąžuolo daręs kryžius, jais guodęs tautiečius ir puošęs Lietuvos pakeles ir sodybas“. V. Svirskis palaidotas Surviliškio senosiose kapinaitėse, šeiminiame Mataičių kape. Kapą puošia jo paties kažkada daryto kryžiaus kopija (originalas saugomas Kėdainių krašto muziejuje). Ant paminklo žalvarinėje lentelėje užrašyta: ,,…tegu ir man paminklas bus“. 2014 m. kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Skulptoriaus vardu pavadintos gatvės Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Krekenavoje.

Nuotraukoje: V. Svirskio kryžiai Kėdainių krašto muziejuje. Prieiga internete: http://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/idomu/vincas-svirskis-ir-kedainiu-krastas

---

Svarbesnė literatūra apie V. Svirskį

1. Balčiūnas, Danielius. Nepaprasto talento dievdirbys : nacionalinių vertybių rinkimai 2010. Iliustr. // Respublika. 2010, lapkr. 11, priedas „Žalgiris“, p. 4.
2. Jucevičius, Jonas. Vincas Svirskis. Iliustr. // Kėdainių krašto dailė ir dailininkai. Kėdainiai : R. Šukienės leidykla, 2005. P. 51–55.
3. Kostkevičiūtė, Irena. Mažoji liaudies architektūra. V. Svirskio kryžiai = Small scale folk architecture. Crosses by V. Svirskis. Iliustr.. Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003, t. 2, p. 60–71.
4. Kostkevičiūtė, Irena. Vincas Svirskis. Vilnius : Vaga, 1966. 169, [4] p., [15] iliustr.
5. Kundrotas, Juozas. Kryžiau, prikalęs mane : legendų romanas apie Vincą Svirskį. Kaunas : Naujasis lankas, 2006. 235, [1] p.
6. Kuodienė, Marija. Vinco Svirskio kryžiai. Iliustr. // Lietuvių liaudies sakralinis menas. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2007. P. 6–11.
7. Stasiulevičius, Aloyzas. Vinco Svirskio kūrybos versmė / užrašė Aušra Poškutė. Iliustr. // Kultūros barai. 2018, nr. 1, p. 52–54.
8. Svirskis Vincas. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2012, [t.] 22, p. 792.
9. Vaičiūnaitė, Kristina. Dievdirbio Vinco Svirskio kūrybos paveldas Panevėžio rajone. Bibliogr.: str. gale // Krašto paveldas. Panevėžys : Reklamos forma, 2011. P. 12–14.
10. Vincas Svirskis (1835–1916) : Vidurio Lietuvos dievdirbys / parengė I. Kubilienė. Iliustr. // Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams [Elektroninis išteklius]. [Vilnius : I. Kubilienė], 2008. CD-ROM.
11. Vinco Svirskio mediniai stebuklai : [albumas] / [sudarytoja Margarita Matulytė]. [Vilnius] : Lietuvos dailės muziejus, 2019. 387, [1] p. : iliustr.