Knygnešys, vienas svarbiausių Garšvių knygnešių draugijos narių.

Gimė 1857 08 13 Garšviuose (Panevėžio r.) – mirė 1937 02 01 ten pat.

Lietuviškai skaityti išmokė daraktorius. Lankė Naujamiesčio pradinę mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes po 1863–1864 m. sukilimo ji buvo uždaryta. Mokėsi staliaus amato.

Gabenti ir platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1883 m. Buvo vienas Garšvių knygnešių draugijos įkūrėjų (1885), draugijos pirmininko Jurgio Bielinio pavaduotoju. Savo namus pavertė J. Bielinio ir kitų knygnešių prieglobsčio bei lietuviškos spaudos skirstymo punktu, materialiai rėmė J. Bielinį ir kitus spaudos platintojus. 1895 m. kartu su J. Bieliniu Garšvių draugijos nario J. Dilkio daržinėje buvo įrengęs spaustuvę. Spaudą gabeno į Raguvos, Troškūnų, Griežionių, Debeikių, Užpalių apylinkes, kur turėjo daug padėjėjų. Apie naujai gautas knygas savo bendradarbiams pranešdavo laiškais. 1894 m. su J. Bieliniu ir A. Bružu iš Mažosios Lietuvos gabeno 17 ryšulių lietuviškos spaudos. Policijos sulaikyti spėjo pabėgti, tačiau prarado visą spaudą, konfiskuoti ir vežimai su arkliais. Už lietuviškos spaudos platinimą suimtas, tardytas, 1895–1896 m. kalintas Panevėžio kalėjime, 1897 m. ištremtas 5 metams į Jakutiją. 1902 m. grįžo į Lietuvą. Leista gyventi Marijampolėje, ten vėl platino lietuvišką spaudą. 1904 m. persikėlė į Garšvius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla: Vadaktėlių šaulių būrio garbės narys, dalyvavo Vadaktėlių pavasarininkų organizacijos veikloje, pavasarininkų kuopos garbės narys. Paskutiniaisiais gyvenimo metais su seserimi Auguste (1863–1953), kuri spaudos draudimo metais padėjo broliui lietuviškų leidinių platinimo veikloje, gyveno Panevėžyje.

Įvertinimas
Nuo 1928 01 01 paskirta valstybinė knygnešio pensija.
Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis (1930).

Atmintis
1993 m. K. Ūdros ir A. Ūdraitės kapas ir antkapinis paminklas Vadaktėlių kaimo kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Buvusios K. Ūdros sodybos Garšviuose vietoje atidengtas paminklinis akmuo. K. Ūdros pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

 

Nuotraukoje Kazimieras Ūdra. Prieiga internete: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Panev%C4%97%C5%BEio_kra%C5%A1to_knygne%C5%A1iai_ir_j%C5%B3_kapai

---

Svarbesnė literatūra apie K. Ūdrą

1. Garšvių bendrovė. Santr. liet. // Didžiosios knygnešių bylos. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. P. 83–109.
2. Grincevičiūtė, Rūta. Kazimieras Ūdra. Iliustr.. Iš mūsų krašto istorijos // Tėvynė. 2005, rugpj. 3, p. 4.
3. Juknevičius, Petras. Žymiausias mūsų krašto knygnešys // Ant tėvynės aukuro. Vilnius : Spauda, 1995. P. 360–361.
4. Kazys Ūdra. Portr.. Bibliogr. str. gale // Šimtas knygnešių. Vilnius : Lietuvos knygnešio draugija, 1998. P. 112.
5. Lapinskienė, Lionė. Apie „lietuviškumo kontrabandininkus“. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1995, kovo 16, p. 4.
6. Markuckytė, Elena. Knygnešys Kazimieras Ūdra : nacionalinių vertybių rinkimai 2017 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Portr. // Mūsų Respublika. 2017, spal. 6/12 (nr. 40), p. 12.
7. Ūdra Kazimieras [Ūdras, Ūdrys]. Portr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius : Diemedis, 2004, [kn. 1], p. 490–491.
8. Ūdras Kazys. Portr. // Knygotyra. Vilnius : Alma littera, 1997. P. 374.
9. Ūdra, Ipolitas. Atsiminimai apie Kazimierą Ūdrą / Ipolitas Ūdra, Bronė Mūžienė-Škutaitė, Juozas Vaičiūnas ; užrašė J. Vaupšas // Iš mūsų knygnešių istorijos. Panevėžys : Panevėžio raj. centrinė b-ka, 1995. P. 7–8.