Vertėja, pedagogė.
Gimė 1927 08 15 Panevėžyje – mirė 2011 07 17 Vilniuje.
1939–1945 m. mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 m. baigė anglų filologiją Vilniaus universitete.
Po studijų trumpai mokytojavo Biržuose. 1950–1954 m. dirbo Šiaulių srities Liaudies švietimo skyriuje. 1954–1961 m. – dėstytoja Šiaulių pedagoginiame institute, 1963–1987 m. – Lietuvos konservatorijoje.
L. Vanagienė į lietuvių kalbą vertė didžiųjų britų ir amerikiečių literatūros klasikų kūrinius. Per keturis dešimtmečius pasirodė dešimtys jos išverstų knygų: M. Tveno apysaka „Princas ir elgeta“ (1959), F. Kuperio romanas „Prerijos“ (1961), Dž. Steinbeko romanas „Mūsų nerimo žiema“ (1964), V. Folknerio romanai „Rugpjūčio šviesa“ (1965), „Palaikų išniekintojas“ (1969), „Kai aš gulėjau mirties patale“ (1971), „Sartoriai“ (1983), „Absalomai, Absalomai (1989), Dž. Apdaiko romanas „Kentauras“ (1967), O. Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (1970, 2001, 2006), A. Heilio romanas „Aerouostas“ (1973), Dž. Keri romanas „Iš pirmų lūpų“ (1973), S. Kingo romanas „Švytėjimas“ (1993). Taip pat išvertė D. H. Lorenco, T. Morison, Dž. K. Outs, T. Kapotės, kitų klasikinių ir šiuolaikinių anglų bei amerikiečių rašytojų kūrinių.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 1990).
Savo vertimais L. Vanagienė sovietmečiu skaitytojams suteikė galimybių pažinti didžiųjų anglų bei amerikiečių rašytojų kūrybą.
Įvertinimas
Darbo Veterano medalis (1985).
Nuotraukoje Lilija Vanagienė. Iš: „Literatūra ir menas“. 1997, rugpj. 16, p. 11.
Svarbesnė literatūra apie L. Vanagienę
1. Lilija Vanagienė : (1927 08 15 – 2011 07 17) : [nekrologas]. Parašas: Lietuvos rašytojų sąjunga // Nemunas. 2011, liep. 21/27, p. 11.
2. Prėskienis, Bronius. Vanagienė Lilija // Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2003. P. 498.
3. Vanagienė Lilija // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2013, [t.] 24, p. 642.