Karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas.
Gimė 1884 11 12 Linonyse (Panevėžio r.) – mirė 1955 01 24 Vilniuje, palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.
Baigė liaudies mokyklą Panevėžyje. Nuo 1905 m. mokėsi Irkutsko (Rusija) junkerių karo mokykloje. 1908 m. baigė karo mokyklą Vilniuje.
1902–1905 m. gyveno Irkutske, dirbo buhalterio padėjėju Užbaikalės geležinkelių valdyboje. 1908 m. paskirtas į 20 šaulių pulką Suvalkuose, tarnavo bataliono adjutantu, ryšių komandos viršininku. 1914 m. perkeltas į 5 šaulių brigadą ryšių viršininku, pasiųstas į frontą dalyvavo I pasaulinio karo kovose su austrais ir vokiečiais. Vėliau tarnavo Minsko geležinkelio stoties komendanto padėjėju. Perkeltas į Vakarų fronto štabą iki 1918 m. tarnavo karinių dalinių judėjimo valdyboje. Demobilizuotas kapitono laipsniu.
1918 06 grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dirbo krašto apsaugos komisijoje pirmininko padėjėju. 1918 12 01 paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Rikiuotės skyriaus dalies viršininku. 1918 12 26–1919 03 12 – Krašto apsaugos ministras. 1919 m. – Lietuvos kariuomenės generaliniame štabe karininkas ypatingiems pavedimams, štabo viršininkas. 1920 01 01 paleistas į atsargą. Dirbo Žemės ūkio ministerijoje ypatingų reikalų valdininku. 1920 09 06 priimtas į karo tarnybą, paskirtas armijos inspektoriaus padėjėju rikiuotei, 1921–1921 – 5 pėstininkų pulko vadas,
1921–1926 m. – Antrosios pėstininkų divizijos vadas, 1923 m. paskirtas kartu eiti Kauno įgulos viršininko pareigas. 1926–1927 m. – Antrosios karo apygardos viršininkas. 1927 m. pačiam prašant paleistas į atsargą.
Dėstė karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose.
Kurį laiką tarnavo Lietuvos banke. Nuo 1928 m. dirbo prekybos atstovu Amerikos-Lietuvos akcinėje bendrovėje. Kartu nuo 1922 m. buvo anglų bendrovės „Vikers Armstrong Ltd“, pardavinėjusios ginkluotę Lietuvos kariuomenei, nuo 1934 m. – anglų bendrovės Imperial Chemistry Ltd prekybos atstovas Lietuvoje. 1929–1934 m. Ekonominės karių bendrovės, kuri rūpinosi į atsargą išėjusių karių socializacija ir pagalba bei parama kariuomenei, direktorius. 1937 m. su E. Olickiu įkūrė likerio-degtinės fabriką „Stumbras“ jam vadovavo. SSRS okupavus Lietuvą ir nacionalizavus fabriką dirbo jame vyr. inžinieriumi. 1944 m. suimtas NKVD, kalintas, 1951 m. nuteistas 25 metų lagerio ir 5 metus tremties. Kalintas Karlage (Karagandos sr., Kazachstanas). 1955 01 20 grįžo į Lietuvą, mirė Vilniuje, nespėjęs pasiekti Kauno.
Karo mokslo draugijos valdybos narys, Lietuvos karininkų ramovės seniūnų tarybos narys, prezidiumo vicepirmininkas, pirmininkas.
M. Velykis laikomas vienu iš Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų ir puoselėtojų.
Įvertinimas
300 metų Romanovų dinastijos jubiliejinis medalis (1913).
Šv. Stanislavo 4-ojo laipsnio ordinas (1914).
Šv. Anos 4-ojo laipsnio ordinas (1915).
Šv. Anos 3-iojo laipsnio ordinas (1916).
Savanorių medalis (1929).
Atmintis
1994 m. M. Velykio tėviškėje Linonių kaime atidengtas koplytstulpis (aut. J. Matulis). Kaune (Vičiūnuose) M. Velykio vardu pavadinta gatvė. 2000 m. M. Velykio kapas Kauno Panemunės kapinėse įtraukas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje M. Velykis. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/gyvenimas/vyriskai/lietuvos-kariuomenes-kurejo-drama-paleistas-is-lageriu-laisveje-pragyveno-tik-kelias-dienas.d?id=69066886
Svarbesnė literatūra apie M. Velykį
- Bitautas, Algis. Velykis Mykolas. Portr.. Bibliogr. str. gale // Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras : Lietuvos edukologijos universitetas, 2016. P. 468–471.
- Jankauskas, Vidmantas. Generolas leitenantas Mykolas Velykis. Iliustr., portr.. Bibliogr. išnašose // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008, t. 2, p. 25–33.
- Velykis Mykolas.Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, t. 8, p. 214–215.
- Velykis Mykolas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija.Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2013, [t.] 24, p. 784.
- Mykolas Velykis. Portr., iliustr. // Tarpukario ir rezistencijos laikotarpio Lietuvos generolų sąrašas ir jų amžinojo poilsio vietos. Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2012. P. 54–55.