Dailininkė tapytoja.

Gimė 1942 10 03 Krekenavoje (Panevėžio r.).

Iki 1956 m. mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje, 1957–1960 m. – Kauno dailės vidurinėje mokykloje. 1960–1966 m. studijavo Lietuvos dailės institute, kur įgijo monumentaliosios tapybos freskos mozaikos specialybės dailininko monumentalisto-freskininko kvalifikaciją.

Iki 1973 m. dirbo Vilniaus modelių namų dailininke. 1980–1989 m. – Lietuvos dailės instituto tapybos katedros vedėja. Docentė (1986). 1997–2000 m. – Vilniaus aukštesniosios dizaino mokyklos dėstytoja, direktorė.

Nuo 1966 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje, Suomijoje, Lenkijoje). Surengė per 60 personalinių parodų.

G. Vitartaitė yra savito peizažo kūrėja – jos tapybinės impresijos peržengia įprastas žanro ribas ir praplečia lietuviško peizažo kontekstą. Nutapė figūrinių kompozicijų: „Nuojauta“ (1981), „Baltas kalėdinis žaidimas“ (2000), peizažų: „Obelys pavasary II“ (1983), natiurmortų: „Erdvinis natiurmortas“ (1993). Kūryboje labai svarbią vietą užima gimtasis Lietuvos kraštas. Peizažuose subtiliai poetiškai atskleidžiamas lietuviškos gamtos, Baltijos pajūrio savitumas: „Nemunas“ (2005), „Alaušas“ (2007), „Pavasaris prie jūros“ (1999), „Didžioji kopa“ (2004), „Krantas ir jūra“ (2005).

Išleido personalinių tapybos parodų katalogų, tapybos albumų: „Vidinės laisvės link“ (2007), „Kuršių nerija“ (2010), „Peizažo metamorfozės“ (2015), „Gražina Vitartaitė: Krekenavos regioninis parkas“ (2020).

Dailininkės darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Nidos istorijos, Tomo Mano memorialinis muziejai, Lietuvos dailės fondas, kiti užsienio muziejai bei galerijos, privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1967). Lietuvos dailininkių moterų draugijos narė. Meno kūrėjų asociacijos narė (nuo 2005). Lietuvos kultūros kongreso narė (nuo 2013).

Įvertinimas
Lietuvos kultūros ir meno premija (1976).
LSSR nusipelniusi meno veikėja (1985).

Apie G. Vitartaitę sukurtas dokumentinis kino filmas „Vidinės laisvės link“ (2013, rež. A. Tarvydas).

G. Vitartaitė – apie Nevėžį:
„Dažnai tapau Nevėžį. Tos apylinkės prie Krekenavos man pažįstamos ir artimos – ten aš gimiau, augau, ten dažnai sugrįžtu, ten ir tapyti pradėjau. Aš nesutinku, kai sako, kad Nevėžio peizažuose yra daug juodos spalvos. Man Nevėžis paslaptingas, intriguojantis, mielas, todėl atsiranda darbuose daugiau faktūrų ir drąsos. Jis ne niūrus – jis sodrus. Ir jame glūdi šviesos idėja – nei iš šio, nei iš to staiga viskas nušvinta.“ (Vitartaitė G. Vidinės laisvės link. Vilnius, 2007. P. 9–10)

Nuotraukoje Gražina Vitartaitė. Irmano Sidarevičiaus nuotrauka. Prieiga internete: https://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/paskutine-pagone-grazina-vitartaite/

---

Svarbesnė literatūra apie G. Vitartaitę

1. Ercmonaitė, Audronė. Erdvė – judėjimas – laikas. Portr., iliustr. Santr. angl., p. 95 // Kultūros barai. 2003, nr. 2, p. 35–36.
2. Gražina Vitartaitė : dailininkė. Iliustr. // Lietuvos moterys. Vilnius : UAB „Eikoma“, 2002. P. 170.
3. Gražina Janina Vitartaitė. Iliustr. // Markauskaitė S. G. Krekenava laiko tėkmėje. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2014. P. 339–343.
4. Gražina Vitartaitė. Iliustr. // Laisvės paženklinti. Vilnius : [R. Dichavičius], 2016, t. 3, p. 68–71.
5. Grigas, Romualdas. Tapytoja, suradusi švytėjimą skleidžiantį šaltinį. Iliustr. // Naujoji Romuva. 2015, nr. 1, p. 11–13.
6. Gurnevičiūtė, Gražina. Peizažo metamorfozės : [apie G. Vitartaitės kūrybą]. Iliustr. // Krantai. 2015, nr. 1, p. 40–43.
7. Vitartaitė, Gražina. Vidinės laisvės link : [dailės darbų albumas]. [Vilnius] : Typoart, [2007]. 167, [1] p. : iliustr.
8. Vitartaitė, Gražina. Kuršių nerija = The Curonian Spit = Die Kurische Nehrung : tapyba. Vilnius : Petro ofsetas, [2010]. 64 p. : iliustr., faks., portr.
9. Vitartaitė, Gražina. Peizažo metamorfozės : tapyba. Vilnius : Petro ofsetas, 2015. 79, [1] p. : iliustr.
10. Vitartaitė, Gražina. Paskutinė pagonė Gražina Vitartaitė : [pokalbis] / užrašė Audronė Jablonskienė. Portr., iliustr. // Respublika. 2012, spal. 17, p. 10.
11. Vitartaitė Gražina Janina. Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 1137.
12. Vitartaitė Gražina Janina, (Poškienė) // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2016, t. 4, p. 786.
13. Vitartaitė Gražina Janina. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 309.
14. Vitartaitė Janina Gražina // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 1300.