Kazimieras Vitkus

Kazys Vitkus. PAVB JMPSC FKV-4324

Teatro ir kino aktorius.

Gimė 1921 03 04 Dembnėje (Kėdainių r.) – mirė 1995 01 05 Panevėžyje.

Vaikystėje su tėvais emigravo į Braziliją. Su broliu likę našlaičiais grąžinti į Lietuvą. Kauno amatų mokykloje įgijo staliaus profesiją. 1938–1940 m. mokėsi Kauno darbo rūmų vaidybos studijoje (vadovas J. Miltinis).

1940–1995 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius, pokario metais kurį laiką buvo teatro direktorius.

K. Vitkus buvo vienas pagrindinių Juozo Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 120 vaidmenų; svarbesni: Korbačijas (B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (Volponė), 1941), Klebonas, Nakutis (A. Vienuolio „Prieblandoje“, 1945), Luka (N. Gogolio „Revizorius“, 1946), Sorinas (A. Čechovo „Žuvėdra“, 1954), Levborgas (H. Ibseno „Heda Gabler“, Don Bazilijus (P.-A. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“, abu 1957), Aleliūmas (K. Sajos „Devynbėdžiai“, 1974), Teiresijas (Sofoklio „Karalius Edipas“, 1977), Albertas (H. Gulbio „Albertas“, 1983).

Nuo 1959 m. vaidino Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino studijų filmuose, sukūrė apie 20 vaidmenų; svarbesni: Ūkininkas („Gyvieji didvyriai“, 1960), Tėvas Lokys („Niekas nenorėjo mirti“, 1965), Butkus („Akmuo ant akmens“, 1971), Vilis („Ties riba“, 1972), Bilis Bonsas („Lobių sala“, 1972).

K. Vitkus buvo Panevėžio dramos teatro metraštininkas, sukaupęs didžiulį teatro archyvą, kuriame unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga. Archyvą sudaro jo paties darytos 31000 teatre pastatytų spektaklių, kino filmų, gastrolių, aktorių veiklos ir asmeninio gyvenimo fotonuotraukos ir negatyvai, 2584 vienetai skaidrių, 45 vienetai pjesių, knygos su publikacijų tekstais apie teatrą nuo 1940 iki 1995 m., aktorių užimtumo dienoraščiai, asmeniniai daiktai, repeticijų įrašai. 1996 m. aktoriaus našlė Viktorija Vitkienė archyvą padovanojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, jis saugomas bibliotekai priklausančiame Juozo Miltinio palikimo studijų centre.

Įvertinimas
LSSR nusipelnęs artistas (1965).
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1981).

Atmintis
2010 m. Panevėžyje, prie namo Laisvės a. 4, kuriame 1982–1995 m. gyveno K. Vitkus, atidengta atminimo lenta.

 

Nuotraukoje Kazimieras Vitkus. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro fondas, FKV-432/4.


Svarbesnė literatūra apie K. Vitkų

  1. Bielskytė, Vida. Baltasis teatro metraštininkas. Iliustr. // Tiesa. 1991, kovo 13, p. 3.
  2. Orakauskienė, Regina. Apie žmogų, kuris nemokėjo pykti ir kuris kovo 4-ąją būtų šventęs gimimo 75-metį // Panevėžio balsas. 1996, kovo 6, p. 4.
  3. Pažemeckas, Česlovas. Kazys Vitkus – žmogus orkestras // Teatras mano džiaugsmas ir skausmas. Panevėžys : Panevėžio spaustuvė, 2007. P. 70–72.
  4. Vitkienė, Viktorija. Viktorija Vitkienė: „Aš su juo buvau labai laiminga“ : [pokalbis su K. Vitkaus žmona] / kalbėjosi Inga Smalskienė. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1996, kovo 6, p. 3.
  5. Vitkus Kazys. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 324.
  6. Vitkus Kazys // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 512–513.