Literatūrologas.
Gimė 1932 11 03 Karveliuose (Panevėžio r.) – mirė 1999 12 13 Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
1951 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1956 m. Vilniaus universitete – lituanistikos studijas.
1956–1961 m. mokytojavo Varniuose. 1961–1992 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1975–1999 m. Vilniaus pedagoginio instituto (Vilniaus pedagoginio universiteto) dėstytojas, universiteto Senato narys, vadovavo Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedrai.
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1986).
Parašė monografijas „Lietuvių apsakymo raida ir poetika“ (1971), „XX amžiaus lietuvių novelė“ (1980), „Vincas Krėvė“ (2003). Išleido kritikos straipsnių rinkinius „Prozos gyvybė ir negalia“ (1988), „Literatūra ir laisvė“ (1998). Parengė Šatrijos Raganos (2 t., 1969), P. Vaičaičio rinktinius raštus (1996), A. Vaičiulaičio kūrybos rinktinę „Tavo veido šviesa“ (1989), V. Krėvės ir kt. knygų, sudarė lietuvių novelių antologijas „Už saulę gražesnis“ (1978), „Žalias laiko vingis“ (1981), „Amžinai žaliuojantis klevas“ („Večno zelenyj klen“ 1983), „Trys psichiatrai pienių lauke“ (1995).
A. Zalatorius – vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, vienas pirmųjų naujai formulavęs lietuvių literatūros mokslo tikslus ir uždavinius. Modernizavo lietuvių literatūros tyrinėjimo metodologiją remdamasis R. Bartheso, J. Lotmano, A. J. Greimo idėjomis. Sovietiniais metais nepakluso ideologinei konjunktūrai, drąsindamas lietuvių prozą tikrajam socialumui, nepriklausomai žmogaus laikysenai, egzistenciniam būties horizontui.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys. 1994 m. su bendraminčiais įsteigė Pasaulio lituanistikos bendriją ir jai vadovavo. Organizavo Vinco Krėvės ir jo žmonos palaikų perkėlimą iš JAV į Lietuvą, rūpinosi jų perlaidojimu Subartonyse.
Įvertinimas
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (1999).
Vyčio Kryžiaus ordino medalis (2005).
Nuotraukoje Albertas Zalatorius. Arnoldo Baryso nuotrauka. Prieiga internete: https://www.vle.lt/Straipsnis/Albertas-Zalatorius-109887
Svarbesnė literatūra apie A. Zalatorių
1. Albertas Zalatorius : (g. 1932 11 03) : [autobiografija]. Portr. // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. Vilnius : Vaga, 1989, d. 2, p. 802–806.
2. Jurgutienė, Aušra. Alberto Zalatoriaus novatoriškumas lietuvių literatūrologijoje. Bibliogr. išnašose // Metai. 2013, nr. 1, p. 91–97.
3. Lituanistikos keleivis : Albertas Zalatorius: literatūrologas, kritikas, pedagogas, kultūrininkas : mokslo straipsniai ir šaltiniai, atsiminimai / [Vilniaus pedagoginis universitetas. Lietuvių literatūros katedra ; sudarė Vytautas Martinkus, Eglė Zalatoriūtė]. [Klaipėda] : Eglės leidykla, 2007. 332, [3] p.
4. Martinkus, Vytautas. Lygumų iškeltas: matęs už horizonto. Portr. Bibliogr. išnašose // Ramygala. Vilnius : Versmė, 2016. P. 1392–1398.
5. Venclova, Tomas. Kritikas jėgų viršūnėje // Kultūros barai. 1993, nr. 6, p. 29–31.
6. Zalatorius Albertas. Iliustr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 126.
7. Zalatorius, Albertas. Mano durys : [vaikystės prisiminimai]. Iliustr. // Literatūra ir menas. 1994, bal. 23, p. 5.
8. Žukas, Saulius. Maksimalizmo vertė. Iliustr. // Literatūra ir menas. 1987, liep. 18, p. 9.