Grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė.
Gimė 1930 06 02 Nainiškiuose (Panevėžio r.) – mirė 2024 11 03 Vilniuje.
1942 m. baigė Miežiškių (Panevėžio r.) pradinę mokyklą. 1942–1947 m. mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1947–1949 m. – suaugusiųjų gimnazijoje ir kartu dirbo Panevėžio spaustuvėje. 1956 m. baigė Lietuvos dailės institutą.
1956–1987 m. kūrė iliustracijas žurnalui „Genys“, 1963–1987 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos dailės mokytoja.
B. Žilytė – lietuviškojo modernizmo atstovė. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Estijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje). Surengė personalinių parodų. Svarbiausi grafikos darbų ciklai: „Anykščiai I–IV“ (1961), „Vilnius I–IV“ (1966), „Augalai I–IV“ (1973–1974), triptikas „Žalgiris I–III“ (1970). Jiems būdinga savita pasaulėjauta, įtaigi vaizduosena, daugiareikšmė ir daugiaplanė meninė visuma. Iliustravo knygų vaikams: K. Jakubėno „Abėcėlė“ (1958), A. Liobytės „Pabėgusi dainelė“ (1966, 1975) ir „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970, 2007), J. Rainio „Aukso sietelis“ (1967), K. Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ (1974, 1985), S. Nėries „Eglė, žalčių karalienė“ (1989, 2007). Sieninės tapybos darbai: vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje (1964, neišliko), vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose (1972; šio suniokoto kūrinio skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas yra MO muziejuje Vilniuje). Šis darbas 2015 m. paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir yra laikomas vienu vertingiausių ir novatoriškiausių 7–8 dešimtmečio lietuvių monumentaliosios dekoratyvinės tapybos kūrinių. Sieninės tapybos kompozicijoms būdinga lietuvių stebuklinių pasakų išradingi vaizdiniai, įvaizdžių įvairovė, vyrauja kūrinio dalių konstruktyvi dermė. Pagal J. Basanavičiaus užrašytą pasakojimą ir B. Žilytės iliustracijas nacionaliniame dramos teatre Vilniuje sukurtas spektaklis vaikams „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (2016).
Albumo „Algirdas Steponavičius. Paslaptingas būties švytėjimas“, skirto savo vyro dailininko kūrybai, sudarytoja ir dailininkė (2002). Knygos „Birutė Žilytė. Paslaptingas būties švytėjimas“ sudarytoja, tekstų autorė ir dailininkė (2014).
B. Žilytės kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, M. K. Čiurlionio galerija Čikagoje (JAV), privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1961).
Apie B. Žilytę sukurtas LRT dokumentinis filmas „Nacionalinis turtas (2)” (2016, aut. U. Dalinkevičiūtė, D. Gucevičius, A. Bubinas ir kt.).
Įvertinimas
„Aukso obuolio“ prizas Bratislavoje (1969).
I premija Baltijos šalių grafikos trienalėje Taline (1971).
Tarptautinės knygos parodos Leipcige aukso medalis (1971).
LSSR valstybinė premija (1971).
H. K. Anderseno garbės diplomas Tarptautiniame knygų ir iliustracijų kongrese Atėnuose (1976).
LSSR nusipelniusi meno veikėja (1980).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino Riterio kryžius (1997).
I premija ir Lietuvos dailininkų sąjungos premija knygos meno konkurse „Vilnius 2002“ (už knygą „Algirdas Steponavičius. Paslaptingas būties švytėjimas“) (2002).
LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2010).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2015).
B. Žilytė – apie vaikystę gimtinėje, tėvus:
„Visi, kurie buvo šalia manęs, suprato mano norą būti dailininke. Pirmiausiai tėvai susituokę iš didelės meilės ir vienas kitą mylėję visą gyvenimą. Augome išskirtinio gražumo šeimoje. Mama su tėte nuolat šnekėjosi, vienas kitam ką nors įdomiai pasakodavo. Neatskiriamai suaugę su gamta, grožėjosi gėlėmis, medžiais ir pievomis, mylėjo žmones, švelniai bendravo su paukščiais, gyvuliais ir žvėreliais. Tėtis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, caro kariuomenėje, pakliuvo vokiečių nelaisvėn. Buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1923 metais ėjo vaduoti Klaipėdos, apdovanotas Klaipėdos krašto atvadavimo medaliu ir diplomu. Sekė pasaulio įvykius, klausydavo radijo, skaitė „Trimitą“ ir „Karį“, domėjosi geografija. Įspūdžius ir žinias mokėjo labai įdomiai papasakoti kitiems. Mama – nepaprastai geros širdies, gailėdavo visų vargšų ir nelaimingų, gyvų ir mirusiųjų. Buvo ypač darbšti. Ką bedarydama, siekdavo iki galo gerai padaryti, kad gražu būtų. Mama rengė mus baltomis suknytėmis, pynė rūtų vainikėlius ir ėjome į bažnyčią gėlių per procesijas barstyti. Tėvai nepaprastai mus mylėjo, rūpinosi, kad mes galėtume mokytis.
Tėvai Miežiškių miestelyje įkūrė smulkių prekių krautuvę. Sesuo Danutė, brolis Laimutis ir aš padėdavome pardavinėti prekes, pasverti, suskaičiuoti, užrašinėti pavardes žmonių, imančių prekes skolon, ir valgydavome saldainius. Tėtė veždavosi mus į Panevėžį prekių parsivežti, pirkdavo mums batukus. Pasiimdavo į įspūdingas aviacijos šventes Pajuostėje. Traukinėliu važiuodavome į Anykščius: aplankėme Puntuką, A. Baranausko klėtelę, Šilelį, garsiai deklamuodami „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“.
Nuo pat vaikystės mėgau piešti. Tėtė nupirko didelę akvarelinių dažų dėžutę su 24 spalvomis. Jeigu kas paklausdavo, kuo būsiu užaugusi, nesvarstydama atsakydavau: „Menininkė“.“ (Žilytė B. Būties švytėjimas // XXI amžius. 2003, bal. 16, p. 3–4.)
Nuotraukoje Birutė Žilytė. Prieiga internete: http://www.vle.lt/Straipsnis/Birute-Zilyte-111154
Svarbesnė literatūra apie B. Žilytę
1. Birutė Janina Žilytė : bibliografija / [parengė Vida Narščiuvienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2000. [8] p.
2. Grigoravičienė, Erika. Birutė Žilytė // Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė. [Vilnius] : Inter Se, [2018]. P. 112–120.
3. Marciuška, Vladislovas. Išauginti Miežiškių žemės. Iliustr. // Miežiškiai. Kaunas : AB sp. „Spindulys“, 2003. P. 212–230.
4. Urbonienė, Regina. Birutė Žilytė: žaidžiu pasaulio atsiradimą. Fotoportr., iliustr. Santr. angl. Bibliogr. išnašose // Dailė. 2010, nr. 1(55), p. 62–69.
5. Žilytė, Birutė. Paslaptingas būties švytėjimas : [dailės albumas]. Vilnius : R. Paknio leidykla, [2014, Vilnius]. 255, [1] p. : iliustr., portr.
6. Žilytė, Birutė. Esu Pasaulio pievoje : [pokalbis] / kalbėjosi Audrius Musteikis. Iliustr. // Dienovidis. 2003, nr. 2/3, p. 56–62.
7. Žilytė Birutė Janina Grasilda // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, t. 4, p. 809–812.
8. Žilytė Birutė, tikr. vardai Janina Grasilda. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 771.
9. Žilytė Birutė Janina Grasilda. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 1334.
10. Žilytė, Birutė. Norėjau piešti dar tada, kai nežinojau žodžio „dailininkė“… : [pokalbis] / užrašė Grytė Liandzbergienė. Iliustr. // Žmonės. Legendos. 2016, nr. 3 (vasara), p. 84–93.
11. Žuklytė, Deima. Popartas ir siurrealizmas Lietuvoje : Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus kūryba. Iliustr. Santr. angl. Bibliogr.: 19 pavad. // Krantai. 2018, nr. 3, p. 36–39.