Dailininkas tapytojas.
Gimė 1913 03 04 Smilgiuose (Panevėžio r.) – mirė 2004 04 14 Vilniuje.
1924–1928 m. mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje. 1936 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1936–1937 m. mokėsi Lietuvos karo mokykloje Kaune, suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Nuo 1938 m. mokėsi Kauno meno mokykloje J. Vienožinskio tapybos studijoje. 1942 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1942–1943 m. studijavo anatomiją Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1943–1945 m. studijavo Vienos dailės akademijoje (Austrija), kur įgijo akademinio tapytojo diplomą. 1945–1946 m. mokėsi Romos karališkoje dailės akademijoje.
1940 m. – karinio rengimo dėstytojas Lietuvos šaulių sąjungoje. Kilus Vokietijos–SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime. Dėstė Vilniaus politechnikume, dalyvavo Lietuvos laisvės armijos pogrindinėje veikloje.
1946–1949 m. gyveno Madride, vėliau – Kolumbijoje, kur dėstė Bogotos Javerianos universitete. 1952 m. apsistojo JAV, dėstytojavo aukštosiose meno mokyklose, restauravo paveikslus, rašė straipsnius meno klausimais. Nutapė didelio formato paveikslą „Sopulingoji Dievo Motina“ lietuvių bendruomenės bažnyčiai Čikagoje. Bendradarbiavo su JAV meno galerijomis. 1986 m. grįžo į Lietuvą.
A. Žoromskis surengė daugiau kaip 40 personalinių parodų įvairiuose pasaulio miestuose. Kūryba pasižymi stilistikos ir tematikos įvairove. Ankstyvuoju laikotarpiu tapė realistinius paveikslus: „Madridas. El Retiro parke“, „Aktorė Grasia de Perdes“ (abu 1948), vėliau – abstrakčius, turinčius abstrakčiojo ekspresionizmo ir abstrakcionizmo krypčių bruožų: „Pakrantėje“, „Šiaurės vėjas“ (abu 1962), ciklas „Sienos ir skelbimų lentos“ (1962–1972). Sukūrė savitą verizmo (naujojo daiktiškumo atmainos) bruožų turintį ciklą „23-ioji gatvė“. Labiausiai išgarsėjo optiniais paveikslais, sukūrė savitą oparto atmainą – optinį impresionizmą. Naudodamas spektro analizės principus meistriškai perteikė šviesos ir erdvės iliuziją („Trijų dimensijų serija“ (1977), „Žalias griaustinis“, „Karalius Mindaugas“ (abu 1983), „Karalienė Morta“ (1985), „Kristina“ (1991)).
Išleido knygą „Lato sakmės“ (1994). Rankraščiuose paliko 6 romanus (saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje).
Ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ narys, Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1986).
K. Žoromskio kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Vatikano pinakoteka, kiti pasaulio muziejai.
Įvertinimas
Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos dailės premija (1974).
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1988).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1999).
JAV biografijų instituto nominuotas titului „Metų žmogus“ (2000).
JAV biografijų instituto Garbės medalis už viso gyvenimo nuopelnus (2001).
JAV Garbės medalis už nuopelnus menui (2002).
Atmintis
Vilniuje Kalinausko g. veikia K. Žoromskio namas-muziejus (įk. 1996). 2013 m. prie šio namo atidengta atminimo lenta.
I. Miklaševičiūtė apie K. Žoromskio vaikystės atsiminimus:
„Mintys vis nuklysdavo į Lietuvą, į vaikystės žemę. Ten, už vandenyno, Panevėžio apylinkėse, almėjo Šuojos upelis, kuris „pavasariais patvindavo kaip marios ir pasiversdavo į didžiausią ežerą“, kvepėjo Smilgių parapijos laukai, paupio slėniuose ir miškuose „knibždėdavo uogos, kirbėdavo riešutai, augdavo grybai, na, ir ko tik tada būtum norėjęs – grebėsto, gegnės, dišlio, dalgei dalgikočio ar botagui botkočio.“ Tėvynės atsiminimai stiprino jo dvasią ir teikė jėgų kūrybai. Vaikystės ir jaunystės vaizdai, lietuviškų žodžių skambesys lyg miražas ištirpdavo realybėje. Šviesias mintis nustelbdavo gėla dėl pokario Lietuvos, aplaistytos ašaromis ir krauju, dėl artimųjų, išvarytų iš gimtinės.“ (Miklaševičiūtė I. Kazimieras Žoromskis. Vilnius, 2007. P. 9–10)
Nuotraukoje Kazimieras Žoromskis. Prieiga internete: https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazimieras-Zoromskis-111360
Svarbesnė literatūra apie K. Žoromskį
1. Baliūnas, Vytautas. Kazimieras Žoromskis. Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1972–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. Panevėžys, 2002, p. 223–225.
2. Gaižutis, Algirdas. Mūsų dailės vienišius : [nekrologas]. Iliustr. // 7 meno dienos. 2004, bal. 23, p. 2.
3. Miklaševičiūtė, Kristina. Kazimieras Žoromskis. Vilnius : R. Paknio leidykla, 2007. 239 p. : iliustr., faks., portr.
4. Miklaševičiūtė, Kristina. Man jis – vis dar gyvas : [pokalbis su menotyrininke, dailininko K. Žoromskio našle Kristina Miklaševičiūte-Žoromskis] / kalbino Valdas Puteikis. Iliustr., portr. // Laima. 2017, nr. 4, p. 68–73.
5. Venclova, Tomas. Žoromskis Kazimieras. Portr. // Vilniaus vardai. [Vilnius] : R. Paknio leidykla, 2017. P. 432–433.
6. Žoromskis Kazimieras. Portr. // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998–2002, t. 2, p. 548.
7. Žoromskis Kazimieras Leonardas, Zoromskis // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2016, t. 4, p. 814–816.
8. Žoromskis Kazimieras, tikr. vardai Kazimieras Leonardas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 808–809.
9. Žostautaitė, Deimantė. Dailininkas Kazimieras Žoromskis / Deimantė Žostautaitė, Vaida Baltušytė. Bibliogr.: (66 pavad.) str. gale // Jie išgarsino Panevėžio kraštą. Panevėžys, 2011. P. 123–130.