2024 m. minime visos Lietuvos pirmosios dainų šventės šimtmetį. Dainų švenčių tradicija tapo visuotine, visą tautą apimančia jos kultūrinio, meninio, pilietinio identiteto išraiška. Ši šventė nebėra vien muzikinis renginys, kuriame dalyvauja muzikinė bendruomenė, nebėra vien masinis chorų suvažiavimas ir bendros programos atlikimas. Tai – reikšmingas įvykis, telkiantis ir vienijantis viso pasaulio lietuvius, tautinės kultūros tradicija. Istoriškai sąlygotas valstybingumo ir natūralios kultūrinės saviraiškos praradimas lėmė, kad ši tradicija, kaip nė vienoje kitoje Europos šalyje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje tapo aktualia kovos už kultūrinį savitumą, modernios nacionalinės kultūros formavimą ir politinę nepriklausomybę išraiška.
Esminis dainų švenčių tikslas – reprezentuoti tautos dvasinę galią ir kultūrinį tapatumą. Kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda, uždarytas universitetas, lietuviškos mokyklos, inteligentija ištremta toli nuo savo gimtinės, liaudies dainos skambėjo lietuvių namuose, jų susibūrimuose ir slaptuose renginiuose. 1904 m. atšaukus spaudos draudimą, Lietuvoje suaktyvėjo lietuviškų chorų ir lietuviškų vakarų su lietuvių liaudies dainomis sąjūdis. Dainų šventės atliko lietuvybės skleidimo, tautinės savimonės žadinimo ir tautinės bendrystės stiprinimo funkcijas.
Iki Pirmojo pasaulinio karo dainų šventes lietuviai organizavo Mažojoje Lietuvoje. Surengti Lietuvoje visuotinę dainų šventę ilgą laiką sąlygų nebuvo. Ją pradėta planuoti po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Pirmosiose Dainų šventėse žymią dainininkų dalį sudarė bažnyčių ir katalikiškų organizacijų chorai. Per šimtmečio laikotarpį keitėsi ir dainų švenčių repertuaras. Jei pirmosiose dainų šventėse didžiausią jo dalį sudarė lietuvių liaudies dainos, vėlesnėse dainų šventėse jų programą ženkliai papildė originalūs kompozitorių kūriniai. Nuo 1964 m. dainų šventes pradėjo rengti ir išeivijos lietuviai. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos pradžioje.
2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų ir šokių švenčių tradicija UNESCO buvo pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. 2008 m. ji buvo įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Dabartinės Lietuvos dainų šventės apima visas mėgėjų meno žanrines sritis: chorų, šokių, liaudiškų ansamblių, pučiamųjų orkestrų, teatro ir folkloro.
Dainų švenčių ateitis priklausys nuo to, kiek valstybėje bus gerbiama istorinė-kultūrinė atmintis, kaip bus ugdomas mūsų tautos piliečių sąmoningumas, ar bus išsaugotas tautinis savitumas, tautinė tapatybė.
Kviečiame atsakyti į 15 šio testo klausimų ir sužinoti įdomių faktų apie pirmąją visos Lietuvos Dainų šventę bei joje dalyvavusius panevėžiečius.