2021-ieji LR Seimo paskelbti skulptoriaus Juozo Zikaro metais. Lapkričio 18-ąją minėsime šio, vieno ryškiausių Panevėžio krašto žmonių, 140-ąsias gimimo metines. Šiai progai parengėme testą. Kviečiame jį spręsti ir pasitikrinti savo žinias bei sužinoti daugiau apie šį, vieną žymiausių Lietuvos menininkų.

2021 metais minime rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. Šiai progai parengėme testą „16 faktų apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę jos 160-ajam jubiliejui“. Kviečiame spręsti testą ir pasitikrinti savo žinias apie šią, vieną žymiausių Panevėžio krašto moterų.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – viena žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Panevėžio krašto rašytojų, taip pat publicistė, leidinių redaktorė ir literatūros kritikė. Nors turėjo namų mokytojos diplomą, buvo baigusi bitininkystės ir sodininkystės, vėliau medicinos felčerių kursus ir gavusi jų baigimo pažymėjimus, ji 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimuose prisistatė kaip rašytoja. Pradėjusi nuo publicistinių straipsnių, […]

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gimė XIX a. pabaigoje, kai Lietuva dar priklausė carinės Rusijos imperijai. Jai teko gyventi tuo laikotarpiu, kai buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, draudžiama viešose įstaigose lietuviškai kalbėti, kai buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir kitos lietuviškos mokyklos. Kiekvienas tuomet lietuvių kultūrinis žingsnis, tarp jų ir leidinių lietuvių kalba leidimas ar platinimas, tautinio sąjūdžio dalyvių […]

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gyveno tuo metu, kai lietuviai išgyveno carinės Rusijos represijas ir bandymus juos nutautinti, kai šalis patyrė Pirmojo pasaulinio karo baisumus ir išgyveno neramų pokario laikotarpį. Jos akyse kūrėsi nepriklausoma Lietuva su savo Seimu, Prezidentu, simbolika, kariuomene, valdžios institucijomis, kultūros ir švietimo įstaigomis. Nors Lietuvos nepriklausomybę G. Petkevičaitė-Bitė sutiko su džiaugsmu, ją kamavo nerimas […]

Gabrielė tvirtus moralinius pamatus ir humanistines vertybes atsinešė iš šeimos. Jonas Leonas ir Malvina Petkevičiai savo vaikams nuolat pabrėždavo, kad svarbiausia ne turtas, socialinė padėtis, o moraliniai dalykai – atjauta, sąžiningumas, dorumas. Mergaitės motina buvo pasinėrusi į labdaringą veiklą, šelpė vargšus, maitino badaujančiuosius. Savo vaikus taip pat skatino visa kuo dalintis su mažiau turinčiais ir […]

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė XIX a. pabaigoje savo akimis matė socialinę nelygybę, kaimo žmonių tamsumą, nepakeliamą valstiečių moterų būklę – jų išnaudojimą ir negerbimą. Visa tai Bitė aprašė savo publicistiniuose straipsniuose ir apsakymuose. „Ar yra pasaulyje sutvėrimas, didžiau engiamas ir skriaudžiamas už moterę? Tik viso pasaulio visuomenė ir mes pačios drauge esame taip pripratę prie mums teikiamų […]

LR Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Tautodailės bei UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė testą, kurį spręsdami pasitikrinsite žinias apie du garsiausius Lietuvos liaudies meistrus kryždirbius – Vincą Svirskį ir Lionginą Šepką, o tuo pačiu – ir apie į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą Lietuvos kryždirbystę. Kviečiame spręsti testą ir pasitikrinti […]

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Tą dieną pagerbiami mūsų tautos gimtosios kalbos ir rašto sergėtojai bei skleidėjai – knygnešiai. Jei ne jų didvyriškas darbas, mūsų tautos kultūra būtų buvusi sunaikinta, o Lietuvos vardas šiandien gal nebepuoštų pasaulio žemėlapio. XIX a. pabaigoje […]

Rugsėjo 7 d. Panevėžio miestas švenčia savo gimtadienį. Miesto vardo kilmė neabejotina – kadangi jis kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: prie priešdėlio „pa“ prijungtas upės, tekančios pro miestą, pavadinimas.  Miestas yra šiaurės Lietuvoje, išsidėstęs abipus Nevėžio. Panevėžys – vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). 2023 m. jame gyveno beveik 88 tūkst. […]

Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) – lietuvių literatūros klasikas, tautos atgimimo dvasinis vedlys, ideologas, prikėlęs lietuvius kovai už savo kalbą, kultūrą, valstybingumą. Jo poezijoje – ne tik tautinio sąmoningumo žadinimas, tėvynės meilė, Lietuvos istorinės praeities šlovinimas, įstabios tėviškės gamtos apdainavimas, bet ir kilnių dvasinių ir tautinių vertybių skleidimas. Pasak literatūrologės Brigitos Speičytės, „svarbiausias Maironio kūrybinis žingsnis yra […]

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas, rašytojas, knygnešys, švietėjas, tautinio sąmoningumo žadintojas, lietuviškų mokyklų organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas, daugelio spaudos leidinių įsteigėjas ir redaktorius, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas, universiteto docentas ir garbės daktaras. Daugelis amžininkų Juozą Tumą apibūdina kaip paprastą, nuoširdų, tolerantišką, laisvą, atkakliai besirūpinantį Tėvynės reikalais žmogų. Jis visą gyvenimą mylėjo tėvynę Lietuvą ir […]

Lietuvių kalbos tarmės susidarė dėl per ilgus amžius vykusios kalbos vidinės raidos ir įvairių išorės veiksnių, t. y. politinių, administracinių ribų bei gamtinių kliūčių, trukdančių žmonėms bendrauti. Lietuvių kalbos susiskaidymas į smulkesnes tarmes (patarmes, šnektas, pašnektes), palyginti su kitomis kalbomis, gana didelis, nes dauguma Lietuvos gyventojų ilgą laiką gyveno sėsliai ir mažai bendravo su tolimesnių […]

Lietuvių kalba turi gausų žodyną – daugiau nei 1 000 000 žodžių, tačiau nedaug jų vartojame šnekamojoje kalboje. Mūsų žodynas kinta su kiekviena karta. Didelės įtakos turi sparti technologijų raida, globalizacijos procesai, socialiniai pokyčiai, išradimai, nauji reiškiniai ir procesai. Jiems kuriame naujas sąvokas, anksčiau vartoti žodžiai tampa nebeaktualūs, primirštami. Ir tai natūralu, nes įrodo kalbos […]