2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Tą dieną pagerbiami mūsų tautos gimtosios kalbos ir rašto sergėtojai bei skleidėjai – knygnešiai. Jei ne jų didvyriškas darbas, mūsų tautos kultūra būtų buvusi sunaikinta, o Lietuvos vardas šiandien gal nebepuoštų pasaulio žemėlapio. XIX a. pabaigoje į lietuvių raštiją įvestas rusų raidynas, privalomas mokymas rusų kalba, draudžiama spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius, uždarytas Vilniaus universitetas ir kitos lietuviškos mokyklos. Keturiasdešimt metų galioję carinės Rusijos valdžios draudimai siekė surusinti lietuvių tautą, visai sunaikinti lietuvišką žodį. Į kovą už tautos kalbos ir rašto išsaugojimą stojo ne tik dvasininkai, inteligentai, bet ir paprasti kaimo bei miesto žmonės. Knygnešiai susivienijo bendram kultūriniam darbui ir išsivadavimui iš politinės priespaudos. Jie buvo ne tik uždraustos lietuviškos spaudos gabentojai ir platintojai, pasiryžę nuolatinei rizikai ir pavojams, bet ir lietuvybės bei tautinio sąmoningumo žadintojai, padėję stiprius pagrindus Lietuvos valstybingumui atkurti. Panevėžio kraštas gali didžiuotis turtinga knygnešystės istorija. Čia buvo įsikūrusi ir beveik dešimtmetį veikė garsiausia Lietuvoje knygnešių draugija, daug nuveikusi kovojant už laisvą lietuvišką žodį.

Kviečiame spręsti testą ir pasitikrinti savo žinias apie knygnešystės laikus!