Lietuvių kalba turi gausų žodyną – daugiau nei 1 000 000 žodžių, tačiau nedaug jų vartojame šnekamojoje kalboje. Mūsų žodynas kinta su kiekviena karta. Didelės įtakos turi sparti technologijų raida, globalizacijos procesai, socialiniai pokyčiai, išradimai, nauji reiškiniai ir procesai. Jiems kuriame naujas sąvokas, anksčiau vartoti žodžiai tampa nebeaktualūs, primirštami. Ir tai natūralu, nes įrodo kalbos gyvybingumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujovių.

Visgi senoviniai, protėvių vartoti žodžiai – svarbi lietuvių tautos kultūrinio paveldo dalis, atspindinti praėjusių laikmečių gyvenseną, aktualijas. Juos įamžino literatūra ir kiti rašytiniai šaltiniai, mokslininkų darbai. Tokie kasdienybėje nebevartojami žodžiai vadinami archaiškais/archaizmais. Jiems priskiriami ir savi lietuviški, ir buvusios, bet nunykusios svetimybės, skoliniai iš kitų užsienio kalbų, tautų, su kuriomis lietuviai turėjo sąlyčių, žodyno, pirmojo atgimimo laikų lietuvintojų sugalvoti nevykę, neprigiję naujadarai. Kai kurie žodžiai turi įdomų skambesį, šmaikštūs ar mums atrodo keisti. Jų prasmę ir reikšmę gali būti sunku suprasti be konteksto ar vertimo į šiuolaikinę lietuvių kalbą. Nepaisant to, senieji primiršti žodžiai labai ekspresyvūs, spalvingi, gyvina ir turtina kalbą.

Kviečiame patyrinėti mūsų Aukštaitijos krašto rašytojų, poetų kūrybą ir atrasti primirštus, bet žavius žodžius.

Interaktyvus testas leis ne tik pakeliauti išnykusių žodžių pėdsakais, bet ir sužinoti apie Panevėžio regiono kūrėjus.

Perskaitę klausimuose pateiktų tekstų fragmentus, pažymėkite teisingas DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytų žodžių reikšmes.