Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas, rašytojas, knygnešys, švietėjas, tautinio sąmoningumo žadintojas, lietuviškų mokyklų organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas, daugelio spaudos leidinių įsteigėjas ir redaktorius, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas, universiteto docentas ir garbės daktaras.
Daugelis amžininkų Juozą Tumą apibūdina kaip paprastą, nuoširdų, tolerantišką, laisvą, atkakliai besirūpinantį Tėvynės reikalais žmogų. Jis visą gyvenimą mylėjo tėvynę Lietuvą ir jos žmones, visuomet skubėdavo į pagalbą tiems, kuriems jos reikėjo. Šelpė nepasiturinčius, gynė nuskriaustuosius.
Gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišių kaime, esančiame prie Svėdasų (Anykščių raj.). Buvo jauniausias vaikas šeimoje, apgaubtas artimųjų meilės. Baigęs Dinaburgo (dabar Daugpilis) realinę gimnaziją, toliau studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Įšventintas į kunigus gavo paskyrimą būti vikaru Mintaujoje (dab. Latvijos miestas Jelgava). Vaižgantas buvo nuolat valdžios ir vyskupijos vyresnybės persekiojamas, kilnojamas iš vienos parapijos į kitą po tolimiausius Lietuvos užkampius (Mosėdis, Kuliai, Micaičiai, Sidabravas, Laižuva ir kt.). Nepaisant to, jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautinio sąmoningumo žadinimo veikloje, kovojo už lietuvišką kalbą ir spaudą, platino lietuviškus leidinius, steigė lietuviškas mokyklas, sakydavo lietuviškus pamokslus, švietė lietuvius ir buvo neabejingas Lietuvos ateičiai. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame buvo paskelbtas Lietuvos reikalavimas siekti autonomijos Rusijos sudėtyje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Tumas-Vaižgantas pasitraukė į Petrogradą (dabar Rusijos miestas Sankt Peterburgas) ir įsijungė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklą. 1917 m. du kartus buvo deleguotas į Kijevą opozicinį Rusijos tautų kongresą, kur jo siūlymu buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1917 m. dalyvavo politinėje lietuvių konferencijoje Stokholme. 1922–1929 m. Lietuvos universitete (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) dėstė lietuvių literatūros istoriją ir klebonavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje. 1928 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, 1932 m. – Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu bei Latvijos vyriausybės Trijų žvaigždučių II laipsnio ordinu už giminiškų lietuvių ir latvių tautų suartėjimą. Mirė 1933 m. balandžio mėn. 29 d. Kaune.
Kviečiame spręsti testą apie Juozą Tumą-Vaižgantą ir jo sąsajas su Panevėžio kraštu bei daugiau sužinoti apie šią garbingą asmenybę, visą gyvenimą pašventusią Lietuvai ir jos žmonėms.