Gimė 1907 09 15 Šiaudinėje, Rokiškio r. – mirė 1985 11 04 Vilniuje. Vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių ir įdomiausių dailininkų primityvistų.
Drožinėti pradėjo tik įžengęs į penktą dešimtį – sukrėstas savo brolio Petro mirties, padarė jam antkapinį paminklą.
Sukūrė apie 1500 medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, bareljefų, horeljefų. Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Skulptūros monumentalios, stilizuotos. L. Šepka nuo ankstesnių lietuvių drožėjų skiriasi savitais skulptūrų ornamentais – skulptūrų paviršius gausiai ornamentuotas.
Kiekvieno drožinio antroje pusėje peiliu įrėždavo savo parašą: „Arkitektas Lionginas Šepka“.
Dauguma Liongino Šepkos darbų saugomi Rokiškio krašto muziejuje, kuris juos ir išgelbėjo nuo sunykimo ar sunaikinimo sovietmečiu.
L. Šepkos atminimui įamžinti nuo 1994 m. Rokiškyje kasmet vyksta Liongino Šepkos medžio drožėjų konkursai. Apie L. Šepką išleistos kelios knygos, rež. R. Šilinis sukūrė filmą „Pasirašau – arkitektas“ (1972).
