Gimė 1835 01 28 Glitėnuose, Panevėžio r. – mirė 1916 03 07 Burveliuose, Panevėžio r. Vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų.
Gyveno ir dirbo Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos, Panevėžio apylinkėse.
Nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo savo namų. Apsistodavo kryžių savo sodybai užsakiusiųjų padaryti namuose, ten ir gyvendavo, kol baigdavo darbą. Tada pėsčias iškeliaudavo pas kitus užsakovus.
Iš ąžuolo sukūrė daugiau nei 200 originalių koplytstulpių ir kryžių. Kūriniai (dažniausiai 4–5 m aukščio) – su tame pačiame rąste iš kelių pusių įkomponuotomis šventųjų figūromis. Kai kurie iš jų turi savitai transformuotų baroko stiliaus bruožų.
Šiandien belikę apie pusšimtis iš visų skulptoriaus sukurtų kūrinių. Jų turi Lietuvos dailės, Kėdainių krašto, Panevėžio kraštotyros, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos liaudies buities muziejai. Be jų Panevėžio rajone saugoma dar keletas skulptoriaus darbų Ėriškių, Ibutonių, Iciūnų kaimuose, Paberžės bažnyčioje.
V. Svirskio atminimui įamžinti jo vardu pavadinta Kėdainių rajono Surviliškio pagrindinė mokykla, Surviliškio miestelio herbe atvaizduotas vieno iš V. Svirskio kryžių fragmentas, apie jį J. Kundrotas sukūrė romaną „Kryžiau, prikalęs mane“, rež. R. Verba sukūrė dokumentinį filmą (1967). Skulptoriaus vardu pavadintos gatvės Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Krekenavoje.