Parodos turinys
Istorikas Algimantas Kasparavičius įvardina, kad „Jokūbas Šernas – žmogus iš šiaurės Lietuvos“, XX a. pradžioje įsitraukęs į Lietuvos valstybės kūrimą, prisidėjo prie „Rytų Europos centrinio žemėlapio performavimo, ištraukė Lietuvą iš politinės nebūties… Jokūbas Šernas tuometinėje nuolat besikeičiančioje situacijoje elgėsi labai racionaliai, logiškai, nesikarščiuodamas priiminėjo motyvuotus sprendimus, ieškojo Lietuvos valstybės tapatybės, jos ribų“. Istorikas J. Šerną vadino vienu iš talentingiausių ir sąžiningiausių Lietuvos signatarų.
Svarbiausios biografijos ir veiklos datos
J. Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Biržų apskrities Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, Jasiškių kaime.
Baigęs Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą, mokėsi privačiai. 1903 m. jis įstojo į Slucko (Baltarusija) klasikinę gimnaziją, iš kurios paskutinės, šeštos, klasės 1906 m. buvo pašalintas už dalyvavimą tuomet vykusioje revoliucijoje.
1910 m. baigęs privačią Dorpato (dab. Tartu, Estija) gimnaziją, J. Šernas įstojo į tame pat mieste esantį universitetą. Jame metus studijavo teisę, vėliau studijas tęsė Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete, kurį baigė 1914 m. ir grįžo į Lietuvą.
Lietuvoje dirbo žurnalistinį darbą – redagavo „Lietuvos žinias“, dalyvavo lietuvių kultūrinių, švietimo ir visuomeninių draugijų veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, kurį laiką buvo jos Centro komiteto reikalų vedėjas, o daliai šio narių pasitraukus į Rusiją – komiteto narys ir sekretorius. 1915–1918 m. vadovavo vienai iš draugijos įsteigtų vaikų prieglaudų, dėstė visuotinę istoriją Vilniaus lietuvių gimnazijoje.
1917 rugsėjo 19–22 d. J. Šernas organizavo ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, išrinktas Lietuvos Tarybos generaliniu sekretoriumi. Pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios aktą. Ketvirtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Mykolo Šleževičiaus) Ministrų kabinete – ministras be portfelio (1919).
Lietuvos Taryba signatarą J. Šerną paskyrė į Mažosios Lietuvos lietuvių organizaciją – Prūsų Lietuvos tautinę tarybą. Jo pastangomis 1920 m. pavasarį į Lietuvos Valstybės Tarybą buvo įtraukti trys Mažosios Lietuvos atstovai. J. Šernas dėjo daug pastangų, kad Lietuvai būtų sugrąžintas Klaipėdos kraštas, kuris po sėkmingo 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašte sukilimo įsijungė į Lietuvos sudėtį.
1923–1926 m. įsteigė ir redagavo žurnalą „Savivaldybė”. Nuo 1925 m. – Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento organizatorius ir pirmas direktorius, Prekybos ir pramonės banko direktorius.
Iš 20 signatarų jis vienintelis buvo ne katalikas, o evangelikas reformatas.
J. Šernas priklausė Tautos pažangos partijai. Kaip ir jo brolis evangelikų reformatų kunigas Adomas Šernas, dalyvavo bažnytinėje veikloje – kasmet vykdavo į Sinodo susirinkimus, skatino ir lėšomis rėmė tikinčiųjų kultūrinį bei visuomeninį darbą.
J. Šernas buvo pirmasis signataras, su kuriuo atsisveikino Lietuvos visuomenė. Mirė 1926 m. liepos 31 d. Kaune, būdamas 38-erių. Palaidotas netoli gimtinės, Nemunėlio Radviliškio kapinėse.
Jokūbo Šerno atminties erdvė ir ženklai
Jasiškiai (dab. Biržų r.) mažas, bet Lietuvos istorijai nusipelnęs kaimelis, kuriame gimė ir brendo ne viena iškili asmenybė.
1888 m. birželio 14-ąją Jasiškiuose gimė Jokūbas Šernas. Yra išlikęs jo gimimo ir krikšto liudijimas.
Elžbietos ir Martyno Šernų šeimoje augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai buvo religingi. Per didžiąsias – Kalėdų, Velykų, Sekminių – šventes tėvas atlaikydavo pamaldas su atitinkamomis giesmėmis ir maldomis, su šventėms skirtomis evangelijomis. Vienas iš brolių, Adomas, tapo Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.
J. Šernas mokėsi Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, Slucko (Baltarusija) gimnazijoje, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 m. baigė privačią Tartu (Estija) gimnaziją. Metus pasimokęs Tartu universiteto Teisės fakultete, perėjo į Peterburgo universitetą, kurį baigė 1914 metais.
Pirmojo pasaulinio karo metais (apie 1915) J. Šernas vedė Kleopatrą Brijūnaitę. 1917 m. jiems gimė dukra Danutė Irena.
Suirus pirmajai J. Šerno šeimai, šešiametė dukra palikta brolio kunigo Adomo ir Zuzanos Šernų globai.
1925 m. vedė Verą Fainbergaitę, su kuria sulaukė sūnaus Jokūbo Bernardo, vėliau tapusiu garsiu aktoriumi Žaku Šernu.
Po signataro mirties jo antroji žmona su sūnumi išvyko gyventi į Prancūziją. Jokūbas Bernardas Šernas dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime, vokiečių suimtas ir kalintas Buchenvaldo koncentracijos stovykloje, po karo tapo žymiu Prancūzijos aktoriumi (Jacques Sernas).
2004 m. Žakas Šernas po ilgo laiko buvo atvykęs į Lietuvą, apsilankė Nemunėlio Radviliškyje, kur evangelikų reformatų bažnyčioje buvo ir pats pakrikštytas ir kur yra jo tėvo J. Šerno kapas.
J. Šerno nuopelnus Lietuvai tarsi pratęsė signataro sesers Marijos proanūkis Tomas Šernas – vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, nukentėjęs 1991 m. rugpjūtį, sovietų milicijos specialiojo būrio OMON smogikams užpuolus neseniai atgavusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės sieną saugančius pareigūnus.
J. Šerno gimtuosiuose Jasiškiuose autentiški pastatai neišliko, esantys pastatyti apie 1930 m. Gimtoji vieta ir kapavietė 1998 m. paženklinta unifikuotu Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro ženklu.
Gyvenamasis namas savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas: lentelės nudažytos, stogas uždengtas skarda. Prie sienos pritvirtinta kukli atminimo lentelė su užrašu „Čia gimė ir gyveno Nepriklausomybės akto signataras Jokūbas Šernas (1888–1926)“. Dabar signataro tėviškė priklauso giminaičiams.
Minint 125-ąsias J. Šerno gimimo metines Vilniuje Signatarų namuose signataro anūkė Kristina Šernaitė pasakojo, jog josios senelis ir jo brolis Adomas labai mėgę būti šalia kaimo tekančios Apaščios upės, kuri primena sraunias kalnų upes, o kartais vilioja savo giliomis sietuvomis, ramybe, skaidrumu, permatomumu. Ji tvirtino, jog upės savybės persidavė ir abiem broliams. Anūkė pasakojo, jog būsimąjį politiką pirmoji skaityti ir rašyti mokino jo motina. Signataro tėvai bendravo su knygnešiu Jurgiu Bieliniu.
J. Šerno atminimas įamžintas 1998 m. išleistu pašto ženklu. Dailininkas – Jokūbas Zovė.
Vilniaus miesto rytinėje dalyje, Naujojoje Vilnioje viena gatvė 2014 m. pavadinta signataro Jokūbo Šerno gatve.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyta pastatyti paminklą J. Šernui Biržų mieste, parengti ir išleisti monografiją.
Ieškant informacijos parodai susisiekta su signataro giminės istorija besidominčiu kultūrininku, krašto istorijos puoselėtoju entuziastu Nemunėlio Radviliškio mokyklos mokytoju Manfredu Bridžiumi. Jo iniciatyva bei rūpesčiu buvusiame mokyklos bendrabutyje įsteigtas signatarui J. Šernui skirtas muziejus, kuriame gausiai sukaupta informacijos apie J. Šerno ir jo artimųjų gyvenimus. Kaupiami eksponatai iš Nemunėlio Radviliškio apylinkių, faktologiniai duomenys. Vadovas maloniai pasidalino signataro tėviškės nuotraukomis.
Parodos turinį paįvairina Biržų krašto muziejaus „Sėla“ archyvo dokumentai. Geranoriški muziejaus darbuotojai ir muziejininkė Vijolė Nikšienė parodai parinko informatyvios ikonografijos.
Signataro J. Šerno giminaitis, vienintelis po Medininkų žudynių gyvas likęs Tomas Šernas įsitikinęs, kad nuo mūsų pačių priklauso, ar tinkamai pagerbiami akto signatarai: „Mes gerbiame tiek istoriją, tiek tautos savimonę. Kiekvienas ima iš gyvenimo tai, kas jam rūpi. Mes priklausome nuo to, kiek mes galime duoti kitiems. Signataras buvo šviesus ir atsidavęs tėvynei žmogus.“
Literatūra ir šaltiniai:
1. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų : enciklopedinis žinynas. Algirdas Banevičius. Vilnius, 1991. 175, [1] p., [55] iliustr. lap. Iliustr.
2. Signatarai : vasario 16. Algimantas Liekis. Vilnius, 1996. 407 p. Iliustr. ISBN 9986-29-026-0.
3. 1918–1919 metai Biržų krašte : Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. Antanas Seibutis. [Panevėžys] ; Biržai, 2008. 147, [5] p. Iliustr. ISBN 978-9955-659-28-0.
4. Seibutis, Antanas. Jokūbui Šernui – 125. Šiaurės rytai [interaktyvus]. 2013 birželio 11 [žiūrėta 2017 m. liepos 14 d.]. Prieiga internete: http://siaure.lt/index/1/10971
5. Dagytė, Gražina. Prisimintas „žmogus iš Šiaurės Lietuvos“. Iliustr. Bernardinai.lt [interaktyvus]. 2013 birželio 21 [žiūrėta 2017 m. liepos 14 d.]. Prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-06-21-prisimintas-zmogus-is-siaures-lietuvos/103153
6. Arlauskienė, Aurelija. Evangelikų reformatų bažnyčios superintendento kunigo Adomo Šerno 130-osios gimimo metinės. Iliustr. Mokslo Lietuva. 2014, liepos 17, p. 3, 10.
7. Savickienė, Vita. Lietuvių kilmės aktoriumi J. Sernu žavėjosi net Grace Kelly. Lrytas.lt [interaktyvus]. 2015 sausio 8 [žiūrėta 2017 m. liepos 14 d.]. Prieiga internete: http://gyvbudas.lrytas.lt/likimai/lietuviu-kilmes-aktoriumi-j-sernu-zavejosi-net-grace-kelly.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
8. Vaičekonienė, Regina. Kuo garsėja Jasiškiai. Selonija.lt [interaktyvus]. 2016 rugpjūčio 3 [žiūrėta 2017 m. liepos 14 d.]. Prieiga internete: http://www.selonija.lt/2016/08/03/kuo-garseja-jasiskiai/