Parodos turinys
Broniaus Kutavičiaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus muzikinio folkloro vartojimas, gausūs įvairaus pobūdžio simboliai. Kompozitorius naudojo skirtingas XX a. muzikos kompozicijos technikas (aleatoriką, sonoristiką, koliažą, repetityvinį minimalizmą ir kt.). B. Kutavičiaus kūryba apima įvairius muzikinius žanrus. Kompozitoriaus kūriniai – kamerinė muzika, kūriniai solo instrumentams, liaudies instrumentams, kūriniai vokalui, chorinė muzika, kūriniai scenai, orkestrui, muzika vaikams, muzika kino filmams ir dramos teatro spektakliams.
Pirmoji B. Kutavičiaus opera buvo kūrinys vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (1976, pagal S. Gedos libretą), vėliau sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ (1981, S. Gedos tekstais), opera „Lokys“ (2000, pagal A. M. Sluckaitės-Jurašienės libretą), sceninis diptikas „Ignes et fides“ (Ugnis ir tikėjimas, 2003, G. Beresnevičiaus ir B. Kutavičiaus libretas). Šis kūrinys apjungia dvi Lietuvai labai reikšmingas datas – pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose ir Karaliaus Mindaugo karūnavimą. Kūrinys turi operos, oratorijos ir baleto bruožų.
B. Kutavičius sukūrė 5 oratorijas: „Panteistinė oratorija“ (1970, S. Gedos žodž.), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978, S. Gedos žodž.), „Iš jotvingių akmens“ (1983, liet. liaudies žodž.), „Pasaulio medis“ (1986, S. Gedos žodž.), „Magiškas sanskrito ratas“ (1990, S. Gedos žodž.). Už kūrinį „Jeruzalės vartai“ (keturių kompozicijų ciklą) 1995 m. B. Kutavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Vokaliniai ir choriniai kompozitoriaus kūriniai artimi teatralizuotiems spektakliams. Vokaliniuose kūriniuose dažniausiai naudojami S. Gedos, Maironio, A. Strazdo, R. Tagorės, J. Meko tekstai ir lietuvių liaudies žodžiai.
Iš kamerinių instrumentinių kūrinių reikėtų išskirti „Dzūkiškas variacijas“ styginių orkestrui ir fonogramai (1974), „Ten toli iki vidurnakčio“ penkiems saksofonams ir penkiems styginiams (1995), „Praeities laikrodžius“ styginių kvartetui ir gitarai (1977), „Pruteną“ smuikui, vargonams ir varpams (1977), simfoninį kūrinį pagal K. Donelaičio poemą „Metai“ (2005–2006).
B. Kutavičiaus muzikos esminiai bruožai: įsiklausymas į sielos balsą, vidinę žmogišką patirtį, saitų su savo tautos ir visos žmonijos kultūrine patirtimi pajautimas, eksperimentavimas su įvairiais instrumentais, skirtingomis technikomis, atsakingas požiūris į muzikos kūrimo bei atlikimo procesą.