Atsiminimai knygoje „Lietuva Didžiajame kare“

Nepriklausomybės kovų savanoris, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas Petras Ruseckas sudarė ir 1939 metais išleido knygą „Lietuva Didžiajame kare“ (Vilnius, 1939). Joje pateikti amžininkų pasakojimai apie vokiečių okupaciją 1915–1918 metais.

Įžangoje P. Ruseckas taip apibūdina Lietuvos gyventojų padėtį karo metu: „Dvi didžiosios pasaulio galybės savo grumtynes pradėjo kaip tik mūsų krašte – Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. […] Netvarkingai besitraukianti caro valdžia paliko Lietuvą naujiems okupantams be jokios globos, nesuorganizavus iš vietos žmonių jokios vietos valdžios ar atstovybės, net mažiausių nurodymų nedavus, kaip žmonėms karo baisenybių saugotis, kaip laikytis su naujais atėjūnais, kaip ginti savo teises. Neparodė jokio rūpesčio dėl to krašto, iš kurio per 120 okupacijos metų tiek daug naudos turėjo.

Įkandin besitraukiančiai caro kariuomenei ėjo vokiečiai. Ištisais kaimais, miesteliais žmonės nuo jų bėgo, bet daugelyje vietų pasiliko ir sutiko juos su pasitikėjimu. Esą, kultūringi žmonės, džentelmenai ir nieko blogo beginkliams gyventojams nedarysią.

Skaitykite šioje knygoje atsiminimus, nupasakojančius, kaip vokiečiai už pasitikėjimą jais atsilygino – išviršiniu bei tuščiu mandagumu, pasisveikinimu ir neatidėliotinais žiauriais plėšimais, vogimais, beprasmiškais ūkių, pasėlių naikinimais, gyvulių šaudymu, rekvizicijomis, žmonių paniekinimu, mušimais ir net žudymais. […]“

Įžangą P. Ruseckas užbaigia pateikdamas skaitytojams pagrindinį jos išleidimo motyvą: „Kad nepamirštume baisios svetimųjų Lietuvos valdymo gadynės, kad net ir nenusimanėliai, nebrendėliai ar šiaudadūšiai suprastų, ką galėtų atnešti mums svetimųjų viešpatavimas, kaip pavyzdį surinkau Didžiojo karo atsiminimus ir, atitinkamai juos spaudai paruošęs, teikiu mūsų garbingajai visuomenei šią, žmonių krauju bei ašaromis rašytą, knygą.“

Pateikiame šioje knygoje publikuotų Pasvalio, Rokiškio, Biržų ir Kupiškio kraštų gyventojų – Pirmojo pasaulinio karo amžininkų – atsiminimų.