Pateikiame A. Krasausko dukters užrašytų tėvo atsiminimų apie nelaisvės metus Vokietijoje (1915–1919) ištrauką bei keletą dokumentų vaizdų iš jos Bibliotekai padovanoto tėvo asmeninio archyvo.

Iš A. Krasauskaitės-Sauliuvienės-Rusinienės užrašytų tėvo Anatano Krasausko atsiminimų

Vokietijoje vykdoma mobilizacija retino darbininkų ir specialistų gretas. Belaisvių stovyklose pasirodydavo großbauerių (stambių ūkininkų) ir dvarininkų atstovai iš belaisvių stovyklų pasirinkti darbo jėgos. Belaisviai, sužinoję, kad jų atvyks, stengdavosi geriau nusiprausti, apsiskusti, neatrodyti suvargę ir bejėgiai.

Kartą, atvažiavusi dvarininkė iš Krukenbecko ieškojo sodininko […], staliaus, šaltkalvio. […] Mano tėvelis ir kiti reikalingi specialistai buvo susodinti į didelį vežimą ir išvežti dvaran. Ar sodininkas ne apsišaukėlis tikrino iš gretimo dvaro pakviestas senukas agronomas. Tėvelis atsakė į daugelį jo pateiktų klausimų ir p. von Gaudecker buvo nuraminta: tikrai sodininkas.

Visi buvo nuprausti, belaisvių uniformos (turbūt caro armijos) išplautos, dalis sudegintos. Visi buvo valgydinami su samdiniais. Tėveliui buvo pavestas nedidelis gėlynas, inspektai, šiltnamiai, daržai. Jam buvo priskirti padėjėjai. Tėvelis stengėsi dirbti kaip sau, viena, kad jis kitaip negalėjo, antra – nesinorėjo būti grąžinamam stovyklon. Jo prižiūrimi plotai kasmet davė geresnius derlius, ponia buvo labai patenkinta, davė jam atskirą kambarėlį […], dažnai su tėveliu tardavosi, kalbėdavosi. Išvykstant tėveliui iš Vokietijos p. von Gaudecker parašė gerą rekomendaciją […]

Tėvelis iš Lietuvos susirašinėjo su ponia ir jos sūnumi Johanu, kuris buvo patekęs rusų nelaisvėn, Prancūzijos fronte neteko kojos. Johanas gerai išmoko rusiškai kalbėti ir rašyti. Ne kartą p. von Gaudecker girdavosi tėveliui, kad, štai, Johanas labai gabus – moka rusiškai. Kartą neiškentęs tėvelis jai pasakė, kad ir jis, būdamas lietuvis, gerai kalba ir rašo vokiškai. Ponia nustebo, sužiuro ir tepasakė: „Ach, so“. Su Johanu tėvelis susirašinėjo iki A. Hitlerio atėjimo valdžion. Vėliau viskas nutrūko. […]

Ponia von Gaudecker ne kartą siūlė tėveliui likti Vokietijoje, žadėjo duoti namelį, vesiąs gražią vokietukę Liną (apie ją užsiminė savo knygoj), mokėsianti gerą algą. Tėvelis vis atsisakinėjo. Poniai vis buvo neaišku kaip galima neįvertinti tokios perspektyvos. Tėvelis paklausė: “kaip ponia žiūrėtum į tai, jei Johanas vestų rusaitę ir liktų Rusijoje?“. „Taip negali būti, Johanas turi tėvynę, šeimą, dvarą!“ Tėvelis tada ir atsakė: „ir aš turiu tėvynę, tėvus, kurie manęs laukia ir aš savo tėvynės niekad neatsižadėsiu“. Ponia buvo „nuginkluota“.

Dokumentų vaizdai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus Antano Krasausko ir jo šeimos rankraščių fondo (F83)

Zeugniss – Abschrift : [pažyma apie Antano Krasausko darbą Vokietijoje : nuorašas] / Frau von Gaudecker. Krukenbeck, 1919.01.13. – 1 lap. [Dokumente pažymima, kad Antanas Krasauskas dirbo sodininku Krukenbeck (Vokietija) dvare 1915–1919 m.]. PAVB F83-3