Parodos turinys
Vieni meilę išsako žodžiais, kiti švelniais muzikos garsais. Aš kalbu tyliais, negirdimais, bežodžiais spalvų regėjimais. Kartais prasiveržiančiais pliūpsniais, kartais tylia malda. Iš gamtos geriu meilės syvus, meile apglėbiu visą pasaulį, kiekvieną žmogų. Kad patirtų daugiau džiaugsmo, kad žodžių išmintis, melodija, tyra skaidrių spalvų kalba pažadintų sielą augimui. Ir žvelgiu į Jus laukų žiedais, kalbinu upelių čiurlenimu, miško medžių šnaresiu. Žvelgiu lietaus ašara, akinančiu sniego baltumu, dangaus mėlyne, nepakartojamu metų kaitos grožiu… (Stasė Mikeliūnienė)
