Parodos turinys
Algimantas Aleksandravičius gimė 1960 11 02 Klaipėdoje.
1984–2009 m. gyveno Panevėžyje. 1984–1991 m. dirbo kultūrizmo treneriu, 1986 m. treniravo Lietuvos jaunimo rinktinę. Pats menininkas teigia, kad būtent Panevėžyje jis „gimė“ kaip fotomenininkas, tai jo kūrybos gimtinė. Panevėžyje įkūrė „Algimanto“ fotografijos galeriją (1994–1999), jai vadovavo, surengė daugiau kaip 60-ties žinomų Lietuvos menininkų parodų, kitų kultūrinių renginių. Nuo 1995 m. dirbo fotografu žurnaluose „Extra“, „Cosmopolitan“, „Ieva“, „Laima“, „Moteris“. 2000–2001 m. buvo Panevėžyje leisto žurnalo „Laiko balsas“ meno redaktoriumi. Nuo 2001 m. – laisvas menininkas.
Nuo 1987 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė per 100 personalinių parodų. Sukūrė fotografijų ciklus: „Personifikacijos“ (nuo 1987), „Kultūrizmas“ (1988), „Vieno miestelio kavinių istorijos“ (1992–1997), „Beprotnamis arba Zavišų dvaro gyventojai“ (1997), „Portretai“ (nuo 1997), „Nobelio premijos laureatai Lietuvoje“ (2000), „Zona“ (2002), „Laiko paieškos“ (nuo 2002), „Debiusi“ (2002), „Rusijos žvaigždynas“ (2002–2003), „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 2004 04 30“ (2004), „Katalikybė Lietuvoje“ (nuo 2004), „Juozo Miltinio dramos teatras“ (2005), „Ukraina – praskleidus rūko uždangą“ (2006–2007), „Žemaitija – su meile“ (2007), „Nyderlandų karalienė Beatrix“, „Keistuolių teatras“ (abu 2008), „Poeto Adomo Mickevičiaus keliais“ (2009), „Rašytojo Česlovo Milošo keliais“ (1999–2011), „neGalios nePaliesti“ (2010), „Kazachstano žvaigždynas“ (2011).
Albumai: „21. Lietuvos rašytojų portretai“, „33 portretai“, „Lietuvos teatralai, Lietuvos džiazo meistrai. Fotografija 44“ (visi 1999), „Lietuvos dailininkų portretai. 53 fotografijos“, „ Lietuva. Meno veidai. Portretai“ (abu 2000), „Devyni aukštai. Fotografijos“ (2002), „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 2004 04 30. Algimanto Aleksandravičiaus fotosąsiuvinis“, „Veidrodžio pusė. Juozo Miltinio dramos teatras“ (abu 2005), „Shining“, „Saddled cloud. Photographs. 22 Postcards“ (abu 2007), „Lietuvos stačiatikių cerkvės“, „Tyli naktis. Aktas“, „Paskutinieji LDK piliečiai“ (visi 2012), „Žemaitėjė – mona meilė“ (2013), „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ (2014), „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų…“ (2015), „Neužmirštami veidai“, „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ (abu 2016), „Mažoji Lietuva: Klaipėdos kraštas: užpustytas laikas žodis smėly“ (2018). Sudarė kitų autorių fotoalbumų, metraščio „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ 2009, 2010, 2011 ir 2012 m. leidimų sudarytojas ir dailininkas, savo fotografijomis iliustravo kitų autorių knygas (Zelčiūtė D. „Drama be taisyklių“, 2006, Ever L. „Kelyje“, 2018).
Fotomenininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, FIAP kolekcija (Lozana, Šveicarija), privačios kolekcijos.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 1988), Garbės narys (nuo 2012). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografas menininkas (nuo 1996).
Įvertinimas
Liudo Dovydėno premija (1997).
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (už fotoalbumą „Devyni aukštai“, 2002).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2003).
„Fujifilm Euro Press“ pagrindinis prizas „Portreto“ kategorijoje (Oslas, Norvegija) (2003).
Labiausiai nusipelnęs panevėžietis meno srityje (2003).
„Lietuvos spaudos fotografija 2006“ Auksinio kadro nugalėtojas Portreto temoje, Vilnius (2006).
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis (2007).
Nyderlandų Karalystės Oranje-Nassau Riterio ordinas (2008).
Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečio aukso medalis (2009).
Asociacijos LATGA „Aukso žvaigždė“ (2010).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2011).
Baltijos šalių fotografijos konkurso „Baltic Photo Contest 2011“ pagrindinis prizas „Portreto“ kategorijoje, Ryga, Latvija (2011).
„Lietuvos spaudos fotografija 2011“ Auksinio kadro nugalėtojas Portreto temoje, Vilnius (2011).
„Lietuvos spaudos fotografija 2011“ Auksinio kadro nugalėtojas Sporto temoje, Vilnius (2011).
„Lietuvos spaudos fotografija 2011“ Auksinio kadro nugalėtojas Reportažo temoje, Vilnius (2011).
Tarptautinės fotografijos parodos „Gyvos žemės mintys“ pagrindinis prizas, Mažeikiai (2011).
Tarptautinės fotografijos parodos „Kazachstanas pabaltijiečių akimis“ pagrindinis prizas, Vilnius (2011).
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – G. Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą (2012).
Tarptautinės fotografijos parodos „Žirgas fotografijoje“ pagrindinis prizas, Dusetos (2013).
Baltijos šalių fotografijos konkursas „Baltic Photo Contest 2013“ 1-oji vieta Vaikų portreto kategorijoje, Talinas, Estija (2013).
Tarptautinės fotografijos parodos „Gyvos žemės mintys“ ORLEN prizas, Mažeikiai (2013).
Balio Buračo fotografijos meno premija (2013).
Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija (2014).
Baltijos šalių fotografijos konkursas „Baltic Photo Contest 2015“ 1-oji vieta Gyvūnų portreto kategorijoje, Talinas, Estija (2015).
Baltijos šalių fotografijos konkursas „Baltic Photo Contest 2015“ 1-oji vieta Reportažinio portreto kategorijoje, Talinas, Estija.
Apie fotomenininką sukurti dokumentiniai kino filmai „A. Aleksandravičius: norėčiau jus pasivogti į negatyvinę plokštumą“ (rež. J. Javaitis, 1999), „Legendos. Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius: tai fotografija pasirinko mane, o ne aš ją“ (rež. A. Stonytė, 2019).