Šiais metais Panevėžys mini 520-ies metų sukaktį. 1503 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras pasirašė aktą, kuriuo Ramygalos bažnyčios klebonui dovanojo žemes, plytėjusias tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Šis aktas – seniausias žinomas rašytinis dokumentas, kuriame pirmą kartą paminėtos vietovės, patenkančios į dabartinio Panevėžio teritoriją. Taip XVI amžiuje gavęs pradžią, Panevėžys kelis šimtus metų vystėsi kaip trijų savarankiškų gyvenviečių – Senojo bei Naujojo Panevėžio ir Mikolajevo (Smėlynės) darinys. XIX amžiaus pabaigoje iš jų susiformavo miestas, šiandien priskiriamas didžiausių mūsų šalies miestų penketui.
Panevėžio miesto jubiliejinei sukakčiai parengėme virtualią parodą „Panevėžio datos Lietuvos ir pasaulio įvykių kontekste“. Parodoje lyginamojo kalendoriaus forma pateiktos datos su 72 faktais apie XVI–XXI amžių įvykius, tais pačiais metais vykusius Panevėžyje, Lietuvoje ir pasaulyje. Kiekvienam amžiui parinkome po 12 įvykių iš pačių įvairiausių istorijos sričių: valstybių politikos, karinių konfliktų, mokslo, meno, architektūros, leidybos, technikos ir kt. Jų aprašymus papildo iliustracijos bei muzikos kūrinių, reprezentuojančių šių amžių muzikos žanrus, fragmentų įrašai.
Tikimės, paroda padės bendrame šalies ir pasaulio įvykių kontekste atskleisti kai kuriuos Panevėžio raidos faktus, prisidėjusius prie jo, kaip šiuolaikinio modernaus miesto, formavimosi.
Šaltinių, kuriais naudotasi renkant faktus, vaizdus ir muziką, sąrašą rasite čia.
Parodą parengė
Loreta Dundulienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius
Parodos konsultantas
Raimundas Klimavičius
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius
Muzikos kūrinių fragmentus įrašė
Nomeda Tvarkūnienė
Skaitytojų aptarnavimo skyrius
Internete publikavo
Aušra Veličkienė
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius
