Pastatytas Upytės pavieto (apskrities) teismo archyvo pastatas – seniausias iki šiol išlikęs pastatas Panevėžyje

Kėdainiai atiteko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  didikams – Biržų-Dubingių šakos Radviloms. Miestas tapo Kėdainių grafystės centru, prasidėjo intensyviausias jo vystymosi laikotarpis

Keršydamas už Dmitrijaus Apsišaukėlio II, žmogaus, kuris teigė esąs Ivano Rūsčiojo sūnus, bandymą pretenduoti į sostą, Rusijos caras Michailas Romanovas įsakė Maskvoje viešai pakarti Dmitrijaus trejų metų sūnų Ivaną Dmitrijevičių

Senajame Panevėžio miestelyje tebuvo 15 dūmų (sodybų) su kiek daugiau nei 70 gyventojų

Dancige išleista pirmoji spausdinta Lietuvos istorija –Alberto Kojalavičiaus-Vijūko „Historiae Litvanae pars prior“ („Lietuvos istorijos pirmoji dalis“) – svarbiausias Lietuvos istoriografijos veikalas iki XIX amžiaus

Leipcige pradėtas leisti laikraštis „Einkommende Zeitungen“ – seniausias žinomas dienraštis pasaulyje

Pirmojo Šiaurės karo metu Panevėžys ir jo gyventojai patyrė didelių nuostolių, kai jame apsistojo švedų kariuomenė, suniokojusi Senojo Panevėžio bažnyčią, apiplėšinėjusi gyventojus, deginusi ir kitaip naikinusi jų turtą

Nemėžyje prie Vilniaus pasirašytos Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos paliaubos ir sudaryta karinė sutartis, nukreipta prieš Švediją

Olandų mokslininkas Kristianas Heigensas išrado švytuoklinį laikrodį

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras suteikė Senojo Panevėžio miesteliui prekybos privilegiją – teisę rengti savaitinius turgus, o du kartus per metus – muges

Vilniaus pilyje kapituliavo rusų įgula, ten įsikūrusi 1655 m., kai Rusijos kariuomenė okupavo didžiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos dalį kartu su jos sostine. Vilnius buvo išlaisvintas po pirmosios istorijoje miesto okupacijos

Stokholmo bankas išleido pirmuosius Europoje popierinius pinigus – banknotus