Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]
Žyma: Paminklai
Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas
XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. […]
Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto […]
Reikėtų atkurti paminklo užrašus
Turimas omeny Šv. Aloyzo paminklas, šiandien stovintis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 m. jį pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš 1934 m. Senamiesčio pavasarininkų […]
Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos […]
Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje
Carinės okupacijos metais Panevėžyje paminklai nebuvo statomi viešose vietose. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė bendruomenė – žydai, nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Panevėžyje ir jo apylinkėse veikė daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse vyravo Pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo […]
Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui
2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]
Paminklo nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams atidengimas (1943 m.)
1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]
Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose. Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės […]
Paminklas „Laisvės daina“
Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus–Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 m. išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė į skulptūros pasaulį“ Antanas Dimžlys rašė, kad skulptūra „Laisvės daina“ Panevėžyje buvo pastatyta neiškart, tiktai 1974 m. liepos mėnesį, ir visiškai kitoje […]
Virtuali paroda „Lietuvos valstybingumo ženklai Panevėžio apskrityje“
Pristatome virtualią parodą „Lietuvos valstybingumo ženklai Panevėžio apskrityje: paminklai laisvei ir nepriklausomybės kovų kariams savanoriams“, skiriamą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kviečiame prisiminti neeilinius XX a. pradžios įvykius, pajusti tautos istorinę atmintį įamžintą dvasinio kelio ženklais ir simboliais – išsaugotais ir atstatytais paminklais, memorialais savo didvyriams.