Lietuviškos spaudos draudimas susijęs su Rusijos imperijos tautine politika, siekusia surusinti imperijos vakarų pakraščiuose gyvenančias tautas. Viena iš rusifikacijos priemonių buvo Rusijos vidaus reikalų ministro Piotr Valujev 1865 m. rugsėjo 23 (spalio 5) d. aplinkraštis Nr. 141, kuris įpareigojo Šiaurės Vakarų krašto gubernatorius uždrausti spausdinti, įvežti ir platinti visus leidinius „lotyniškomis-lenkiškomis“ raidėmis. Šis raštas nebuvo […]
„Kova su caro valdžia už lietuviškąsias raides tęsėsi 40 metų. Vienybė, pasišventimas ir stamantrumas padarė savo: priešininkas tapo pergalėtas. Caro valdžia pamatė, kad lietuviai nė nežada naudoties maskoliškomis raidėmis, jog jie net pačios valdžios atspausdintųjų knygų maskoliškomis raidėmis nė dovanomis neima, o varu įbruktąsias tuoj naikina ir degina; ji pamatė, kad pačių lietuvių parūpintosios knygos […]
Iš Rokiškio rajono kilęs spaudos darbuotojas, knygnešystės tyrinėtojas, atsiminimų rinkinio „Knygnešys, 1864–1904“ redaktorius Petras Ruseckas (1883–1945) pristatydamas šią knygą, rašė: „Vienas garbingiausių mūsų naujosios istorijos įvykių, tai kova dėl spaudos atgavimo, sykiu gi ir kova dėl mūsų kultūros, tradicijų, tautos dvasios išlaikymo. Ta kova, kuri įpynė gražų garbės vainiką į mūsų istoriją, kainavo mums begalę […]
1904 m. gegužės 7 d. caras Nikolajus II paskelbė apie spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimą, nes, suprato, kad lietuviai nesinaudos rusiškomis raidėmis ir caro valdžios atspausdintų knygų neskaitys. Todėl kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename tuos, kurie, saugojo, puoselėjo, kovojo už laisvą žodį. Atgavus spaudą, atgijo kultūrinis gyvenimas, tauta pakilo […]
Praėjusiais šimtmečiais, plintant spausdintam tekstui pasaulyje, kai kuriose šalyse ėmė rastis valdžiai priešiškų asmenų ar judėjimų leidžiama bei platinama draudžiama (nelegali) spauda. Be tam tikros šalies valdžios leidimo atspausdintas leidinys literatūroje gali būti vadinamas įvairiai: nelegalus leidinys, pogrindinis leidinys, rezistencinė spauda, savilaida, namudinė ar laisvoji spauda ir kt. Vakaruose pogrindinė spauda dar vadinama alternatyviąja spauda. […]