Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius automobilius. 1971 m. paskaičiuota, kad pagrindinėmis Panevėžio miesto gatvėmis ir sankryžomis per 14–15 valandų pravažiuoja nuo 12 iki 15 tūkst. […]
Žyma: Transporto priemonės
Panevėžio miesto viešojo transporto užuomazgos
Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto kontora numatė atidaryti naujas susisiekimo linijas su Krekenava, Pumpėnais, Raguva. Buvo planuota, kad šiomis susisiekimo linijomis kursuos krovinių taksi, o […]
Transportas mieste XX a. pirmoje pusėje
Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu. Jų buvo penki. 1896 m. mieste buvo 6 dviračiai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 m. Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą „Republik“, o 1914 m. miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką […]
Sanitarinis automobilis Panevėžyje
Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo […]
Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.
Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo arklių traukiami vežimai. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Pastarieji perveždavo įvairius krovinius. Sunkieji vežikai turėjo padėti ir gaisro metu. Jie buvo įpareigoti savo transportu vežioti vandenį į gaisravietę. Už tai jiems mokėta papildomai – į gaisro vietą atvežę vieną statinę vandens, gaudavo 3 litus. 1923 […]